Širvintų r. ūkių duomenų palyginimas su pasiektais aplinkiniuose rajonuose.

Mindaugas Gečys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro finansinės apskaitos konsultantas

2021-12-23

ES šalyse įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT, tyrimus ir jų duomenų surinkimą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir išliktų pakankamas ūkių skaičius, keičiantis jų struktūrai, todėl renkama šiek tiek daugiau nei 1300 ūkių duomenys.

Atlikus ūkių duomenų analizes, apžvelgiama situacija Širvintų r., lyginama su aplinkiniais Ukmergės ir Molėtų r. ir bendrais Lietuvos rodikliais.

Širvintų, Molėtų ir Ukmergės r. respondentinių ūkių duomenų palyginimas

Pagal deklaruotus dirbamos žemės plotus 2020 metai Širvintų r. vidutinis ūkio plotas didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2020 m. deklaruotas plotas Lietuvoje buvo 130,82 ha, o Širvintų r. – 141,36 ha. Lyginant su aplinkiniais rajonais – Širvintų r. vidutinis ūkio plotas 48,06 ha didesnis, nei Molėtų r. ir 10,17 ha mažesnis nei Ukmergės r. vidutinis ūkio plotas. Analizuodami Lietuvos ir Širvintų, Molėtų, Ukmergės rajonų vidutinį deklaruotą ūkio plotą, matoma tendencija, kad ūkiai stambėja. Labiausiai stambėjimu išsiskiria Širvintų r. ūkiai, lyginant 2018 su 2020 m,. vidutinis ūkio plotas Širvintų r. padidėjo 23,55 ha.

1 pav.Vidutinis deklaruotas ūkio plotas 2018–2020 metais, ha

Populiariausias žemės ūkio augalas Lietuvoje ir Širvintų rajone yra kviečiai. 2020 m. Širvintų rajone žieminius kviečius augino 91 proc. ūkininkų. Nors kviečius Širvintų r. ūkininkai auginti mėgsta, derlingumas gerokai nusileidžia Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiui, 2018 m. žieminių kviečių derlingumas Širvintų r. buvo 0,89 t/ha mažesnis nei Lietuvos vidurkis, o 2020 metais Lietuvos vidurkis buvo 6,83 t/ha, o Širvintų rajone – 5,18 t/ha, tai yra net 1,65 t/ha mažiau arba 24,16 proc. mažesnis nei šalies vidurkis.

Lyginant žieminių kviečių derlingumą, Širvintų ir Ukmergės rajonuose 2020 m. derlingumas skyrėsi nežymiai, bet Molėtų rajone gauti kviečių derliai yra gerokai mažesni nei Širvintų ir Ukmergės r., 2020 m. Molėtų r. žieminių kviečių derlingumas buvo 3,78 t/ha, tai yra 3,05 t/ha mažiau nei Lietuvos vidurkis, skirtumas yra net 44,66 proc.

2 pav. Kviečių ir žieminių rapsų derlingumas 2018–2020 m., t/ha

Kitas sparčiai populiarėjantis žemės ūkio augalas – žieminiai rapsai, 2020 m. Širvintų r. jų pasėję buvo beveik pusė ūkininkų – 49,4 proc. Žieminių rapsų derlingumas Širvintų ir Ukmergės rajonuose nedaug skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Širvintų r. derlingumas 2020 m. 13,7 proc. mažesnis, o Ukmergės rajone 16,2 proc. didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2020 m. ir Molėtų r. gautas geras žieminių rapsų derlius – tik 6,7 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir 9,25 proc. didesnis, palyginti su Širvintų r. derlingumu. Analizuodami derlingumo kitimo tendenciją 2018–2020 m., matome, kad kiekvienais metais gaunami vis didesni kviečių ir rapsų derliai.

Svarbiausias ir labiausiai siekiamas ūkio rodiklis yra pelnas. Jam įvertinti skaičiuojamas grynojo pelningumo koeficientas. Jis parodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

3 pav. 2020 m. ūkių grynasis pelningumas

Analizuodami pelningumo rodiklį, matome, kad žemės ūkis Lietuvoje yra labai pelningas. Molėtų r. vienas euras pajamų uždirba net 0,51 euro pelno. Bet jei pažiūrėti ūkių pelningumo rodiklį atmetus dotacijas, matomas visai kitoks vaizdas. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos.

1 lentelė. 2020 metų ūkių grynasis pelningumas pagal rajonus ir Lietuvoje

Didžioji dalis ūkių yra priklausomi nuo gaunamų dotacijų. Pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kad Molėtų rajono ūkininkai vidutiniškai pardavę produkcijos už 1 eurą patiria 29 euro centų nuostolį, todėl jie neišgyventų be išmokų.

Širvintų ir Ukmergės r. vidutinis grynojo pelningumo rodiklis šiek tiek didesnis nei šalies vidurkis, bet ir šiose rajonuose išgyventi žemės ūkiui be dotacijų būtų sunku.