Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Širvintų r. ūkiai į ŪADT teikė 2018 m. duomenis
2019-10-28
© LŽŪKT nuotr.
ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai lemia geresnės politikos pasirinkimą, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų, tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros užtikrinimą.
Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Apibendrinti 21 ūkio duomenys
Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai vidutiniai Širvintų r. ūkiai, kurių dauguma verčiasi tradicine augalininkyste, daržininkyste, pienine ir mėsine gyvulininkyste arba buvo mišrūs. Širvintų rajono biuro konsultantai į ŪADT 2018 m. pateikė 21 ūkio duomenis. Pagrindiniai respondentinių ūkių veiklos tipai – tradicinė augalininkystė, kurios pagrindą sudaro javai ir ankštiniai (7 ūkiai), daržininkystė (4 ūkiai), pienininkystė (4 ūkiai), mėsinė galvijininkystė (3 ūkiai), paukštininkystė (1 ūkis) ir mišri veikla (2 ūkiai).
Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai
Analizuosime Širvintų r. respondentų grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir turto pelningumo rodiklius. Duomenų analizei pasirinkti tipiniai augalininkystės (kuriuose didžiausią dalį visų plotų sudaro javai ir ankštiniai augalai), daržininkystės ir pienininkystės ūkiai.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.
1 pav. Grynojo pelningumo, koef.
Daugelis šių analizuojamų ūkių 2018 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,29, tokio pat dydžio buvo ir vidutiniškas Lietuvoje. Nors ūkiai dirbo pelningai, tačiau palyginti šį rodiklį su 2016 m., jis sumažėjo 35 procentais. Geriausius rodiklius 2018 m. pavyko pasiekti daržininkystės ūkiams. Jų grynasis pelningumas buvo didžiausias, sudarė 0,35. Šiems ūkiams buvo lengviausia prisitaikyti prie rinkos pokyčių, nepalankių klimato sąlygų, kurios turėjo įtakos derlingumui.
Analizuojant 2016 ir 2017 m. duomenis, paaiškėjo, kad geriausiai sekėsi pienininkystės ūkiams. Jų grynasis pelningumas atitinkamai sudarė 0,43 ir 0,42, tačiau 2018 m. šis rodiklis nukrito iki 0,26. Kritimui didelės įtakos turėjo ekstremali situacija visoje šalyje. Dėl sausros padarinių, blogų oro sąlygų nebuvo gauti planuoti pašarinių augalų derliai, buvo blogesnė jų kokybė. Ūkiams papildomai teko pirkti pašarų, taip pat brango ir kitos žaliavos, didėjo darbo jėgos sąnaudos, o tai įtakos turėjo melžiamų karvių produktyvumui, ūkio pelningumui.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.
2 pav. Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.
Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė (-0,26), o Širvintų r. analizuojamų ūkių +0,12. Geriausiai šioje grupėje sekėsi daržininkystės ūkiams, jie uždirbo +0,19. Galima daryti išvadą, kad Širvintų r. respondentai yra mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų nei bendrai Lietuvos. Tačiau palyginus 2018 m. su 2017 m., Širvintų r. respondentų grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) sumažėjo iki 0,03. Gauta reikšmė reiškia, kad Širvintų r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2018 m. uždirbo 0,09 Eur mažiau pelno, nei 2017 metais. Nors ,jei šį rodiklį lyginsime su visos Lietuvos respondentų (2017 m. buvo -0,09), rajono ūkiai grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) gavo net 0,17 Eur daugiau.
Atliktas ir turto pelningumo rodiklio palyginimas. Didesni ūkiai sukaupę nemažai turto, todėl buvo aktualu analizuoti šį rodiklį, kuris rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 į turtą investuotas euras.
3 pav. Turto pelningumas, koef.
Širvintų r. šis rodiklis vidutiniškai 0,12 (panašus ir Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį – 0,11), tai yra, 1 į turtą investuotas euras rajono ūkiuose uždirbo 12 centų grynojo pelno. Tokia pat reikšmė gauta ir 2017 metais. Šioje diagramoje matyti, kad ir vėl geriausius turto pelningumo rodiklius pavyko pasiekti daržininkystės ūkiams. Jų 1 į turtą investuotas euras uždirbo 19 centų grynojo pelno, o 2016 m. jiems pavyko pasiekti iki 0,25.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
