Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuras, 2015 m. į Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 33 ūkių duomenis. Į jį ūkiai atrenkami pagal tam tikrus požymius. Apie ūkių visumą sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar ūkių struktūros tyrimo duomenų. Ūkių struktūros tyrimams taikoma vienoda ES metodika remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.
Bendras respondentinių ūkių žemės plotas Šilutės r. 2015 m. – 83,76 ha, o 2014 m. buvo 95,64 hektaro.
1 lentelė. Vidutinis valdomos žemės plotas 2014–2015 m. Šilutės r.
Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad 2015 m. valdomos žemės ploto šiek tiek sumažėjo – 11,88 hektaro.
Iš 33 respondentinių ūkių 10 buvo augalininkystės. Mūsų rajonas priskiriamas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, todėl vyravo pieninės gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.
2 lentelė. Vidutinis augalų derlingumas, t/ha
Pagal 2 lentelės duomenis Šilutės r. respondentiniuose ūkiuose kai kurių augalų derlingumas, lyginant su 2014 m. duomenimis, mažai skyrėsi. Palyginus vidutinį rajono 2015 m. derlingumą su vidutiniu Lietuvos 2014 m., mažesnis buvo žieminių kviečių (1,19 t/ha), vasarinių miežių (0,36 t/ha), žieminių kvietrugių (0,21 t/ha) derlingumas. Viename ūkyje augintos lauko daržovės.
Šilutės r. vienam ūkiui teko vidutiniškai 24 pieninės karvės. Mažuose ūkiuose 2015 m. laikyta nuo 1 iki 14 karvių, didesniuose – apie 78 pieninės karvės. Palyginus 2015 m. ir 2014 m. laikomų pieninių karvių skaičių, stebimas 17,20 proc. sumažėjimas.
Vidutinis primilžis iš karvės 2015 m. – 4,37 t, o 2014 m. – 4,82 tonos. Lyginant 2014– 2015 m. duomenis išsiaiškinta, kad nežymiai pakitus laikomų pieninių karvių skaičiui, vidutinis primelžto pieno kiekis rajone sumažėjo 60,78 t: 2014 m. – 159,61 t, 2015 m. – 98,83 tonos.
1 pav. Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas
Rajono respondentinių ūkių bendroji produkcija vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 53655 Eur, iš kurių augalininkystės – 24740 Eur, gyvulininkystės – 28564 Eur, o nuomos pajamos – 13387.
Pastovios sąnaudos vienam ūkiui – vidutiniškai 15528 Eur. kintamos sąnaudos – 23789 Eur. Respondentinių ūkių bendroji produkcija 2015 m., lyginant su 2014 m., nežymiai (9789 Eur) padidėjo.
Vidutinis respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2015 m. buvo 85,18 proc., tai rodo, kad ūkiai buvo stabilūs ir nuosavu kapitalu galėjo padengti įsipareigojimus.
Bendrasis mokumas, palyginti su 2014 m., sumažėjo 30,07 procento.
Respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose didėjo, t. y. 2015 m. buvo 43,02 proc. visų pajamų, kai 2014 m. – 38,49 proc., o vidutinė Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose buvo 23,93 procento. Išanalizavę šį rodiklį matome, kad subsidijos rajono ūkio ekonominiam gyvybingumui darė labai didelės įtakos.
2 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi