Šilutės rajono respondentinių ūkių 2024 m. duomenų analizė

Svaigedas Jankauskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuro finansinės apskaitos konsultantas

2025-11-13

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šilutės rajone buvo atrinktos ir išanalizuotos 16 ŪADT anketos už 2024 apskaitos metus. Nuo 2025 m. bus taikoma nauja, platesnė sistema – Ūkio tvarumo duomenų tinklas (ŪTDT).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kasmet išanalizuojama apie 80 000 ūkių duomenų visoje Europoje, jie reprezentuoja virš 3,7 milijono Europos ūkių. Lietuvos ūkiai sudaro daugiau kaip tūkstantį.

Šilutės rajonas išlieka vienu stipriausių gyvulininkystės regionų Lietuvoje. ŽŪDC duomenimis, Šilutės r. sav. iš viso buvo 1371 galvijų laikytojų. Pagal galvijų laikytojų skaičių užima antrą vieta Lietuvoje, iškart po Šilalės r. sav. (2105), tačiau įvertinus laikomų galvijų skaičių vienam ūkiui rajone vidutiniškai tenka 27 galvijai, kai tuo tarpu Šilalėje tik 20 galvijų, todėl galima teigti, jog Šilutės r. sav. vyrauja stambesni gyvulininkystės ūkiai.

2025 m. rajone auginti 37 224 galvijai, iš kurių mėsiniai sudarė 47 proc., karvės –25 proc. Palyginus 2024 m. su 2023 m. ir 2022 m., tiek augintojų, tiek galvijų skaičius rajone sumažėjo apie 7 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos bei tuo tarpu išaugusios pašarų, kuro, elektros kainos – tai lėmė didesnę produkcijos savikainą. Smulkesni ūkiai negalėdami išgyventi, todėl keičia veiklos kryptį arba mieliau išnuomoja dirbamą žemę stambesniems ūkiams.

Nepaisant fakto, jog rajone ūkių mažėja, jie išlieka lyderiai tiek gaunamo primilžio (1 pav.), tiek parduotos produkcijos supirkimo kaina už toną (2 pav.), palyginus su Lietuvos vidurkiu. Tai rodo, jog rajone yra taikomos teisingos technologijos, kurios plinta visoje Lietuvoje, nes Lietuvos vidurkis kyla. Vis tik, norint pasiekti ES vidurkį, siekiantį beveik 8 tonas primilžio per metus, dar reikės daug investicijų ir laiko. Pvz., kaimyninėje Estijoje prireikė 10 metų, kol primilžis paaugo nuo 5 tonų iki beveik 10 tonų iš vienos karvės per metus.

1 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

2 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Daržovių sektorius analizuotuose ūkiuose skurdus, buvo auginamos tik bulvės, dažniausia pašarams. Nors derlingumas ir viršija Lietuvos vidurkį, jis vis tiek gan žemas ir stabiliai mažėja dėl mažinamų plotų, kurie ir taip dažnai būna užliejami. Daržovės yra auginamos žemesnio našumo balo žemėse.

3 pav. Bulvių derlingumas t/ha

Kitaip nei daržovių sektorius, grūdinių kultūrų spektras rajone platus, nors, norint būti konkurencingam Šilutės rajone, kliudo mažiau derlingi plotai, kurie dažnai dar ir būna užliejami, tačiau kaip galima matyti konkrečiai žieminių kultūrų derlius yra pakankamai arti ar net viršija Lietuvos vidurkį, todėl galima manyti, kad vyraujančios šiltesnės žiemos regione, turi įtakos ir žieminių kultūrų derliui. Nors derliaus kiekis arti vidurkio, reikia įvertinti, jog dėl nederlingų plotų, trąšoms išleidžiama daugiau, todėl ketinant pasiekti tą patį rezultatą savikaina išauga, lieka mažiau pelno, kuris galėtų būti skirtas žemės našumui didinti. Atskirtis tarp ūkininkų regionuose vis didėja.

4 pav. Vidutinis derlingumas t/ha 2024 m.

Grynasis pelningumas – bene svarbiausias ekonominio gyvybingumo rodiklis, kuris itin svarbus norintiems pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Jis parodo, kiek 1 euras pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, uždirbo grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodikliai Šilutės r. ir Lietuvoje

Iš lentelės galima spręsti, jog analizuotiems ūkiams sekasi itin neblogai, palyginus su Lietuvos vidurkiu. Pvz., 2022 metai buvo ypač pelningi visiems ūkininkams, o Šilutės rajono respondentų grynasis pelningumas be dotacijų viršijo Lietuvos vidurkį dvigubai, t. y. 0,10 iki 0,20. Tai davė papildomus 10 centų grynojo pelno, nuo uždir[ZS1] bto euro. Vis tik, kaip matyti, 2023 m. ir 2024 m. buvo labai nuostolingi visos Lietuvos mastu, o 2024 m. buvo paliesti ir Šilutės r. ūkininkai. Įvertinus pardavimo pajamas kartu su dotacijomis, Šilutės r. analizuoti ūkininkai visais metais uždirbo grynojo pelno. Tą galima paaiškinti gaunamomis dotacijomis už užliejamus plotus. Kaip žinia, rajonas labiau orientuojasi į gyvulininkystę, ūkininkai yra mažiau pažeidžiami gamtos stichijų, kai vieni prastesni metai gali sugadinti rezultatą kelerius metus į priekį.

Taigi, nors galvijų ir ūkių skaičius rajone mažėja, likę stipresni ūkiai išlaiko efektyvumą, gerina naudojamas technologijas. Nors ir negali pasigirti dideliu pelnu, kaip labiau derlingi regionai, tačiau vis tik išlaiko stabilumą rinkoje dėl pastovių gaunamų pajamų už pieną. Augalininkystės ūkiai rajone, nors ir dažnai netenka dalies derliaus nuo dėl liūčių neįvažiuojamų užlietų plotų, tačiau gali būti bent ramesni dėl sausrų ar šalnų, kurios dažniau paliečia kitų regionų ūkininkus sunaikindamos visą ilgai lauktą derlių.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas