Šilutės rajono respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Rita Rutkauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2015-11-25

ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų ūkių veiklos finansinė ir ekonominė analizė. Tai atlikti padeda ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklas) – ES šalių informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvos respondentinių ūkių duomenis į ŪADT teikia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, o už ūkių atrinkimą, įtraukimą ir duomenų pateikimą institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Į ŪADT pateikti 33 rajono ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šilutės r. biuro darbuotojos 2015 m. pateikė išanalizuotus 33 respondentinių ūkių duomenis apie 2014 m. finansinę ir gamybinę veiklą. Mūsų rajonas priskiriamas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, todėl vyrauja pieninės galvijininkystės ir mišrūs ūkiai.

Rajone vienam ūkiui teko vidutiniškai 29 pieninės karvės (Lietuvoje 2013 m. vienam ūkiui teko vidutiniškai 4,1). Daugiausia viename ūkyje laikytos 129 karvės, mažiausiai – viena.

Didžiausias primilžis iš karvės – 8,38 t (vidutiniškai rajone – 5,0 t), mažiausias – 2 tonos. Lygindami 2012–2014 m. duomenis, matome, kad laikomų melžiamų karvių skaičius išliko panašus, tačiau primilžis iš karvės sumažėjo nuo 5,39 iki 5 tonų.

Lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

1 pav. Primilžis iš karvės, t

ŪADT tyrime dalyvavusių Šilutės r. respondentų ūkiai pagal dirbamos žemės plotą buvo nuo 14,35 iki 470,98 ha, kas sudaro vidutiniškai 95,64 ha rajone, o Lietuvoje 2013 m. vidutiniškai 49,34 hektaro. Didžiausiais plotais, nuo 101,66 iki 470,98 ha disponuoja 8 iš 33 rajono respondentinių ūkių.

Kaip minėta, rajonas priskiriamas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, todėl daug deklaruota pievų ir ganyklų. Rajono ūkiuose daugiausia auginta bulvių (19 ūkių), kvietrugių (14 ūkių), vasarinių miežių, žieminių kviečių, rugių, grūdinių mišinių. Grikiai auginti tik 2 apklaustuose ūkiuose, žieminiai rapsai – 1. Lauko daržovių ir cukrinių runkelių rajono respondentiniuose ūkiuose neauginta. Užauginta produkcija dažniausiai sunaudota pašarams, sėklai, rečiau – parduota.

Iš 2 paveikslo duomenų matome, kad didžiausias bulvių derlingumas, lyginant 2012–2014 m., buvo 2014 m. – 19,4 t/ha, o Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2013 m. vidutiniškai – 18,81.

Iš grūdinių augalų 2014 m. mažiausias buvo rugių derlingumas – 2,19 t/ha.

2 pav. Vidutinis augalų derlingumas, t/ha

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose 2013 m. sudarė vidutiniškai 22,71 procento. Išanalizavus 2014 m. Šilutės r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, pastebėta, kad 38,49 proc. visų gautų pajamų sudarė gautos subsidijos, kurių dėka ūkiai tampa pelningesni, konkurencingesni.

3 pav. Subsidijų dalis pajamose, %

Bendroji produkcija – tai pardavimo pajamos, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų, bei kito biologinio turto pokyčiai, ūkio reikmėms ir asmeninėms reikmėms sunaudota produkcija, atėmus biologinio turto pirkimus. Šilutės respondentinių ūkių bendroji produkcija 2014 m. sumažėjo 106175,00 Lt, lyginant su 2013 m. rajono duomenimis. Tam įtakos galėjo turėti kritusios produkcijos supirkimo kainos.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokią dalį turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Rajono respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis 2014 m. buvo vidutiniškai 87,14 proc., kai 2013 m. Lietuvoje šis rodiklis sudarė vidutiniškai 84,68 procento. Aukščiausias rodiklis ūkyje buvo 100 proc., žemiausias – 44,76 procento.

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurie teikia duomenis į ŪADT tinklą, garantuojamas konfidencialumas, kiekvienam ūkiui suteikiamas kodas.