Birželio 26 d., sekmadienis | 22

Šilutės r. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Svaigedas Jankauskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantas
2021-12-02

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys kasmet savanoriškai tiekiami bei skelbiami nuo 1996 m. Už 2020 m. per visą Lietuvos Respubliką buvo atrinkta per 1300 ūkininkų ūkių ir bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla. Šilutės rajone atrinkti bei LŽŪKT konsultantų analizuoti 27 ūkių duomenys.

Šilutės kraštas nuo seno yra mažiau palankus ūkininkauti, kadangi priskiriamas potvynių užliejamoms teritorijoms. Žemės nėra tokios derlingos kaip kitų rajonų, todėl ūkininkai atsižvelgia į riziką, tenkančią augalininkystės ūkių derliui, taip pat vertina stabilias pajamas už tiekiamą gyvulininkystės produkciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Taigi dėl minėtų aplinkybių didžioji dalis rajono ūkininkų užsiima gyvulininkyste, teikdami pirmenybę pienininkystei, tačiau vis dažniau dairomasi į mėsinę gyvulininkystę, kadangi toks ūkis reikalauja mažiau priežiūros.

1 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t

Lietuvos tendencijos pieno ūkių atžvilgiu – pieno supirkimo kainos kasmet neatsveria ūkyje didėjančių patiriamų išlaidų šiai produkcijai gauti, tačiau neatsižvelgiant į patiriamas išlaidas, pagal 1 pav. duomenis galime matyti, jog visoje Lietuvoje vidutinis primilžis iš karvės tonomis kasmet auga, gerėjant pašarų kokybei ir naujesnių technologijų dėka. Būtent Šilutės rajonas išsiskiria, viršydamas Lietuvos vidurkį 4 %, t. y. nuo 4,9 t. iki 5,1 t, tačiau vis dar atsiliekama nuo ES pieno primilžio vidurkio, todėl Lietuvos pieno ūkiai dar nėra visiškai išvystę savo galimo potencialo.

2 pav. Vidutinis 2020 m. augalininkystės produkcijos derlingumas

Pagal 2 pav. duomenis matome, kad 2020 m. gautas rekordinis augalininkystės derlius, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, dėl prastesnės geografinės padėties Šilutės r. lyginant su bendru Lietuvos vidurkiu, gauti ženkliai mažesni produkcijos kiekiai. Taip pat turėtų būti atsižvelgta, jog dažniausia gaunama prastesnės kokybės produkcija, kuri yra sunaudojama pašarų gamybai ūkio viduje, o ne grūdų realizavimui rinkoje. Taip pat rajone gautas didelis žieminių rugių derlius, kuris viršijo Lietuvos vidurkį 2020 m.

3 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumo koeficientas – vienas iš svarbiausių ūkio rodiklių, kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Šis skaičius rodo ūkio gebėjimą gauti grynojo pelno, negavus išmokų, tai dažnam Lietuvos ūkiui pasiekti sudėtinga. Pagal 3 pav. aiški tendencija, jog Šilutės r. ūkiai be subsidijų yra nuostolingi, 2018 m. rezultatas buvo geresnis nei Lietuvos vidurkis, tačiau vėlesniais metais nuostolis dvigubai viršijo Lietuvos vidurkį, nors Lietuvos mastu dėl 2020 m. rekordinių derlių ir be dotacijų ūkiai pasiekė teigiamą rezultatą, tačiau mūsų rajonas pelno negavo.

Visai kita finansinė situacija atsiskleidžia, pridėjus subsidijas. Grynojo pelningumo koef. su subsidijomis ženkliai viršija vidurkį Lietuvos mastu, bei 2020 m. vis dar minimaliai lenkia Lietuvos vidurkį. Tokį skirtumą galima paaiškinti, nes dėl rajono geografinės padėties gaunamos subsidijos už užliejamus plotus, Natura 2000, bei paramos meldinėms nendrinukėms išsaugoti ir kt. paramos būdingos mūsų regionui.

Apibendrinus galima teigti, kad konkurencingam ūkiui parama būtina, nes dėl vykdomos veiklos specifikos dažnai patiriama nuostolių. Nors Lietuva ir nėra didėlė šalis, tačiau geografinė padėtis bei plėtojama ūkio sritis turi didelės įtakos ūkio pelningai veiklai, todėl paramos lėšos turėtų būti skirstomos proporcingai, o tai pagrįsti ir atlikti galima remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.