© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkių apskaitos duomenų tinklo tyrimams apie Šilutės r. ūkių finansinę ir gamybinę veiklą buvo atrinkti 27 ūkiai, atlikta surinktų duomenų analizė ir palyginti 2020–2022 m. duomenys.
ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų ūkių veiklos finansinė ir ekonominė analizė, kuriai duomenis teikia ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Jo paskirtis – kasmet kaupti ir apdoroti informaciją, reikalingą šalių žemės ūkio būklei atspindėti. ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos žemės ūkio, rinkų, kaimo plėtros ir kitas problemas.
Ūkių apskaitos duomenų tinklo tyrimams apie Šilutės r. ūkių finansinę ir gamybinę veiklą buvo atrinkti 27 ūkiai, atlikta surinktų duomenų analizė ir palyginti 2020–2022 m. duomenys.
Šilutės r. vyrauja pieninės galvijininkystės ūkiai, todėl apžvelgsime karvių produktyvumo ir skaičiaus pokytį, lyginant 2020–2022 m.
1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš karvės
Kaip matome iš pateiktos lentelės, lyginant 2020–2022 m., vidutinis karvių skaičius liko nepakitęs, tačiau primilžis iš karvės nežymiai kito. Lyginant Šilutės r. su Lietuvos vidurkiu, 2020 m. primilžis iš karvės buvo 4,09 % didesnis, 2021 m. – 12,26 %, o 2022 m. – 5,1 %. Produktyvumas dažniausiai matuojamas pagal vidutinį pieno primilžį iš karvės. Kuo daugiau karvė duoda pieno, tuo mažesni pieno ūkio išlaikymo kaštai. Karvių produktyvumą lemia pasigaminti kokybiški pašarai, tinkamai pasirinkti priedai prie pašarų, o to paseka yra gaunamos didesnės pajamos už parduotą produkciją, ūkis gali vykdyti plėtrą, atlikti investicijas.
1 pav. Derlingumas Šilutės r. ūkiuose pagal deklaruotą žemės plotą, t/ha
Šilutės r. skiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, todėl norint gauti didesnį derlių, reikia įdėti daugiau finansinių resursų.
Rajone daugiausia auginama vasarinių ir žieminių kviečių, kvietrugių, žieminių rugių ir kt. Kaip matome iš pateikto 1 pav., didžiausias 2020 m. buvo žieminių kviečių derlingumas, nors 2021 m. sumažėjo 28,86 %, tai lėmė nepalankios oro sąlygos.
2 pav. Einamojo likvidumo koeficientas, koef.
Šis koeficientas rodo ūkio galimybes turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, kurie neturėtų viršyti trumpalaikio turto, priešingu atveju ūkis gali būti traktuojamas kaip turintis mokumo problemų, gali susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu.
2 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.
Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad ūkio veikla vykdoma efektyviai, jis nepriklausomas nuo tiesioginių išmokų. Šio rodiklio didėjimą gali lemti pardavimo apimčių ar kainų didėjimas, produkcijos gamybos savikainos mažėjimas, ūkio gebėjimas kontroliuoti išlaidas. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Pagal pateiktos lentelės duomenis, galime daryti prielaidą, kad 2022 m. buvo pelningiausi, lyginant su 2020, 2021 m., kadangi ir Šilutės r., ir visos Lietuvos respondentams 1 pardavimo euras uždirbo daugiausiai grynojo pelno. Tai lėmė geras 2022 m. derlius ir aukštos produkcijos supirkimo kainos.