Šilalės rajono respondentinių ūkių 2023 m. duomenų analizė

Renata Petkienė

LŽŪKT Šilalės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2024-10-15

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis, kitaip tariant – galimybė atspindėti nuolat kintančią Europos žemės ūkio būklę. Duomenis į ŪADT 2023 m. teikė 30 Šilalės r. respondentinių ūkių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žemės ūkio sektorius remiamas tiesioginių išmokų pavidalu, vykdant kaimo plėtros programos priemones, todėl labai svarbu gauti patikimų duomenų apie atskirus visos ES ūkius. LŽŪKT yra viena iš apskaitos tarnybų, kuri pagal ŽŪDC pateiktą respondentinių ūkių atrankos planą parenka ūkius, surenka iš jų reikiamus duomenis, atlieka jų pirminę patikrą, parengia rezultatų analizes ir teikia jas ŽŪDC.

Šilalės r. respondentinių ūkių duomenų analizė

Duomenis į ŪADT 2023 m. teikė 30 Šilalės r. respondentinių ūkių. Didelė dalis Šilalės r. žemių priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, tad rajone vyrauja pienininkystės, galvijų auginimo arba mišrūs ūkiai.

Dauguma ūkių pašarus gyvuliams šerti užsiaugina patys. Auginamos tradicinės javų rūšys, kurios tinka šerti ir penėti gyvulius.

1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumas, t/ha

Nors Šilalės r. ir priskiriamas prie didelio nepalankumo vietovių, ūkininkai sugeba užauginti derlių beveik lygų Lietuvos vidurkiui. Lyginant javų derlingumą, matyti, kad geriausiai čia dera kviečiai: vasariniai (3,65 t/ha) ir žieminiai (5,09 t/ha). Vidutinis 2023 m. žieminių kvietrugių derlius mažesnis ir siekia 3,01 t/ha. Javų derlingumas per paskutinius trejus metus svyruoja įvairiai, stabiliai didėja tik žieminių kviečių derlingumas.

2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t

Išanalizavus Šilalės r. pienininkystės ūkius, matyti, kad trejų metų laikotarpiu primilžis iš vienos karvės auga. Lyginant 2021–2023 m., primilžis padidėjo 4,5 % ir Lietuvos vidurkį viršija 17 %. Primilžio didėjimą lėmė pieno ūkių investavimas į pašarų ruošimo ir šėrimo techniką. Ūkininkai domisi pašarų ruošimo kokybės gerinimu, išbando naujus produktus produktyvumui didinti.

Kadangi rajone vyrauja pienininkystės ūkiai, svarbu apžvelgti pieno kainas lyginamuoju laikotarpiu. Džiugu, kad visais metais Šilalės r. pieno supirkimo kainos yra aukštesnės nei visos Lietuvos vidurkis. Rekordinės kainos stebimos 2022 m., kuomet vidutinė pieno tonos kaina buvo 496,62 Eur/t. 2023 m. kainos ženkliai krito iki 339,39 Eur/t ir vėl beveik grįžo į pradinę padėtį.

Iš lentelės matyti, kad karvių skaičius ūkiuose ir produkcijos kaina koreliuoja. Ūkiai, kuriuose didesnės melžiamų karvių bandos, produkciją parduoda brangiau nei maži šalies ūkiai. Tai lemia didesnis ūkių produktyvumas, gebėjimas paruošti geresnį pašarą galvijams, sukuriamos sąlygos geresniam gyvulių sveikatingumui.

Finansinė analizė

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimų euras. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo gaunamos paramos – tiesioginių išmokų, ar jis gebėtų vykdyti pelningą veiklą be paramos.

3 pav. Respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodikliai

Iš pateikto grafiko matome, kad Šilalės r. vidutinis grynasis pelningumas nagrinėjamu laikotarpiu nežymiai kito, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Kiek išskirtiniai 2023 m., kuomet Lietuvos grynojo pelningumo vidurkis krito 19 %, o Šilalės r. – 4 % ir koeficientas siekė 0,28.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad Šilalės r. ūkiai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Tik 2022 m. grynojo pelningumo be dotacijų rodiklio reikšmė yra teigiama, ūkininkai dirbo pelningai, nes buvo gana aukštos produkcijos supirkimo kainos. 2023 m. nukritus pieno kainoms, padidėjus kintamoms išlaidoms, finansiniams įsipareigojimams, grynojo pelningumo rodiklis Šilalės r. smuko iki -1,02, šitaip, blogąja prasme, lenkdamas visos Lietuvos vidurkį. 2023 m. tapo išbandymu Šilalės r. ūkininkams. Subsidijos leido tęsti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti.

4 pav. Respondentinių ūkių skolos rodiklis, koef.

Skolos rodiklis – koeficientas, rodantis, kokia ūkio turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Jei rodiklis viršijamas, ūkis negali pretenduoti į ES paramą ūkiui plėsti, kadangi laikomas rizikingu.

Šilalės r. ūkininkai skolinasi saikingai. Jų skolos rodiklis kinta nežymiai. Svyruoja nuo 0,16 iki 0,18. Lietuvos vidurkis 2022 m. kilo iki 0,21, o 2023 m. liko toks pat.

Apibendrinant galima teigti, kad Šilalės r. ūkininkai daug darba gerindami parduodamos produkcijos kokybę: naudojasi ES parama, atsinaujina žemės ūkio techniką, domisi galvijų sveikatingumu. Nors respondentiniai ūkiai ir dirba produktyviai, skolų išvengti nepavyksta. Skolinamasi dėl galimybės investuoti.

Žvelgiant bendrai, Šilalės r. ūkininkai dirba pelningai, tačiau yra labai priklausomi nuo gaunamų subsidijų. Be jų ne tik Šilalės, bet ir visos Lietuvos ūkiams būtų sunku išlikti konkurencingais rinkoje ir vykdyti žemės ūkio veiklą.