Šilalės rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Ingrida Montvidaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro ekonomikos konsultantė

2017-12-11

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šilalės r. 2016 m. apklausoje dalyvavo 39 respondentiniai ūkiai. Augalininkystės ūkiai sudarė 8 proc., mišrūs – 92 procentus.

Per 2015–2016 m. laikotarpį apklausai pasirinktų ūkių bendras žemės plotas mažėjo nežymiai, nežiūrint į tai, viršijo vidutinį Lietuvoje 2015 m. (1 pav.). Tai rodo, kad vis didesnis dėmesys skirtas smulkiesiems ūkiams. Iš 2016 m. apklausoje dalyvavusių ūkių mažiausias bendras plotas buvo 7,28 ha, o didžiausias – 341,11 hektaro.

1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių bendro žemės ploto kitimas, ha

Augalininkystė

Atlikta Šilalės r. ūkių javų derlingumo analizė parodė, kad 2016 m. lyginant su 2015 m., rugių, miežių, avižų ir kvietrugių derlingumas sumažėjo, o kviečių – padidėjo.

2 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumo kitimas, t/ha

Populiariausias žemės ūkio augalas analizuotuose Šilalės r. ūkiuose 2016 m. buvo vasariniai kviečiai. Juos augino 14 ūkininkų, tai yra 36 proc. ūkių. Antros pagal populiarumą buvo bulvės, augintos 11 ūkių. Avižos augo 5 ūkiuose, o grūdiniai mišiniai 8-iuose.

Produktyvumo rodiklių palyginimas

Didžioji dalis rajono respondentų 2016 m. vertėsi mišria ūkine veikla. Šilalės r. vienam respondentiniam ūkiui, užsiimančiam pienine gyvulininkyste, teko vidutiniškai 14 pieninių karvių, kaip ir 2015 metais. Viename ūkyje laikytos 97 karvės. Rajono respondentinių ūkių vidutinis primilžis – 4,76 tonos. Tai rodo, kad, palyginus su 2015 metais, rajono karvių produktyvumas nesiekia Lietuvos vidurkio (3 pav.).

3 pav. Šilalės r. gyvulių skaičius ir produktyvumas 2016 m.

Dėl sumažėjusios pieno kainos pieno sektorius 2015 m. patyrė sunkumų, todėl ūkininkai 2016 m. ieškojo pajamų alternatyvų, dėl šios priežasties 2016 m. Šilalės r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su 2015 m., pasikeitė bendrosios produkcijos struktūra: nežymiai sumažėjo gyvulininkystės produkcija, 24 proc. sumažėjo augalininkystės produkcijos ir 2016 m. buvo gauta pajamų už suteiktas paslaugas.

4 pav. Bendrosios produkcijos struktūra, proc.

Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

5 pav. Ekonominiai rodikliai

Šilalės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklio vidutinės reikšmės buvo neigiamos ir siekė -0,10. Lyginant su 2015 m., šio rodiklio reikšmė sumažėjo. Tai rodo, kad žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos viršijo pajamas. Taip pat grynojo pelningumo rodiklis patvirtino, kad žemės ūkio gyvybingumas didele dalimi priklauso nuo subsidijų. Jų dalis pajamose 2016 m. Šilalės r. buvo 49,56 proc., o 2015 m. – 42,50 proc. (5 pav.).

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2016 m. siekė 0,11 punkto. Tai rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Kadangi nesiekia rekomenduotinos 0,3 punkto reikšmės, galima teigti, kad ūkiai neišnaudojo visų galimybių finansuotis skolintomis lėšomis. Bendrojo įsiskolinimo rodiklis, 2016 m. palyginus su rajono 2015 m., didesnis 0,03 punkto.

Bendrasis mokumas reiškia ūkio galimybes, esant būtinybei, trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šilalės r. respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo rodiklis 2016 m. labai aukštas (74,09 Eur), palyginus su 2015 m. Lietuvos vidurkiu (4,38 Eur). Vadinasi, rajono ūkininkai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Šis koeficientas Šilalės r. 2016 m. buvo žemesnis nei 2015 m., tai reiškia, kad Šilalės r. ūkininkai savo turimą turtą veikloje naudojo neefektyviai ir gavo mažiau pajamų nei 2015 metais.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokią dalį turto sudaro nuosavas kapitalas. Taigi, kaip matyti iš 5 pav., jis sudarė apie 89,33 proc. viso turto. Šio rodiklio reikšmės rodo, kad ūkiai stabilūs.

Išsamesni apibendrinti duomenys ūkininkams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla, bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2016“.

Parengta naudojant LŽŪKT Šilalės r. biuro 2016 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi