Šilalės rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Ingrida Montvidaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro ekonomikos konsultantė

2016-12-26

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai. Į tinklą pateko 39 Šilalės r. respondentinių ūkių 2015 m. duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šilalės r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti, todėl iš atrinktų respondentų visi 39 ūkiai buvo mišrūs, iš kurių 29 laikė melžiamų karvių, 10 – mėsinių galvijų. Visi respondentiniai ūkiai 2015 m. gavo pajamų iš augalininkystės ir gyvulininkystės, iš jų 7 ūkiai – iš teikiamų žemės ūkio paslaugų, 1 ūkis – iš perdirbimo ir miškininkystės veiklos.

Pagal deklaruojamą žemės plotą Šilalės r. respondentus galima suskirstyti į grupes: nuo 1 ha iki 10 ha – 5 ūkiai, nuo 10 ha iki 20 ha – 4 ūkiai, nuo 20 ha iki 50 ha – 17 ūkių, nuo 50 ha iki 100 ha – 8 ūkiai, 100 ha ir daugiau – 5 ūkiai. Šilalės r. vyravo smulkesni ūkiai, turintys nuo 20 iki 50 hektarų.

1 lentelė. Respondentų skirstymas pagal deklaruojamą žemės plotą, ha

Šilalės r. žemės nederlingos, priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Respondentinių ūkių vidutinis augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2015 m. buvo: kviečių – 3,46 t/ha, rugių – 5,04 t/ha, miežių – 3,15 t/ha, avižų – 2,95 t/ha, kvietrugių – 3,27 t/ha. Palyginus rugių, avižų ir kvietrugių 2015 m. vidutinį derlingumą su 2014 m. vidutiniu derlingumu, matyti, kad visų augalų vidutinis derlingumas buvo didesnis. Tačiau, kaip matome diagramoje, 2015 m. vidutinis kviečių ir miežių derlingumas dar nepasiekė vidutinio šių augalų derlingumo Lietuvoje 2014 metais.

1 pav. Javų derlingumas, t/ha

Gyvulininkystė

Rajono respondentiniuose ūkiuose vidutinis karvių skaičius 2015 m. – 14 vnt. Viename iš didžiausių ūkių laikytos 94 melžiamos karvės. Analizuodami Šilalės r. respondentinių ūkių pienininkystės sektoriaus duomenis, matome, kad buvo smulkių pieno gamintojų, kurie ūkiuose laikė 1–5 karves. Nuo 5 iki 10 karvių buvo 7 ūkiuose, nuo 11 iki 20 – 5 ūkiuose, daugiau kaip 20 karvių buvo 6 ūkiuose.

2 pav. Šilalės r. melžiamų karvių skaičius, vnt.

Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

3 pav. Ūkio veiklos efektyvumas Šilalės r.

Kapitalo pakankamumas rodo, kiek turto ūkis įsigijo nuosavomis lėšomis. Šilalės r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2015 m. sudarė 92,75 proc., palyginus su vidutiniu Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m., rodiklis didesnis 8,45 proc., tai rodo, jog ūkiai išlieka stabilūs.

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalis pajamose 2014 m. sudarė vidutiniškai 23,93 proc., o Šilalės r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. siekė 42,50 procento. Tai rodo, jog Šilalės r. respondentai gavo 18,57 proc. daugiau subsidijų nei vidutiniškai Lietuvos respondentiniai ūkiai 2014 metais.

4 pav. Ūkio veiklos efektyvumas Šilalės r.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2015 m. siekė 0,08 punkto. Tai rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Kadangi nesiekia rekomenduotinos 0,3 punkto reikšmės, galima teigti, kad ūkiai neišnaudojo visų galimybių finansuotis skolintomis lėšomis. Bendrojo įsiskolinimo rodiklis, 2015 m. palyginus su vidutiniu Lietuvos 2014 m., mažesnis 0,08 punkto. Grynasis pelningumas 2015 m. buvo neigiamas 0,61 punkto. Tai lėmė pardavimo sumažėjimas, respondentų negebėjimas kontroliuoti pastoviųjų išlaidų ir nepalankios gamtinės sąlygos.

Turto apyvartumas 2015 m. siekė 0,23 punkto. Tai rodo, kaip efektyviai pajamoms sukurti panaudojamas ūkio turtas. Turto apyvartumo rodiklis, 2015 m. palyginus su vidutiniu Lietuvos 2014 m., mažesnis 0,05 punkto. Tai sąlygojo pardavimo kainų mažėjimas ir sumažėjusi produkcijos paklausa rinkoje.

Išsamesni apibendrinti duomenys ūkininkams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla, bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2015”.

Parengta naudojant LŽŪKT Šilalės r. biuro 2015 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi