Šilalės rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Aldona Dobilienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-10-21

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų, žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio tinklo duomenų naudotojai yra ir šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojus.

Šilalės rajono respondentinių ūkių apžvalga

Šilalės rajono biuro konsultantės 2015 m. pateikė duomenis apie 34 respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą per 2014 metus.

Mūsų rajone žemės yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, todėl vyrauja pienininkystės, galvijų auginimo arba mišrūs pienininkystės ir galvijų auginimo ūkiai (žr. 1 pav.).

1 pav. Šilalės rajono respondentai pagal tipus 2014 m.

2014 m. ŪADT duomenys rinkti iš ūkių, kurių dirbamieji žemės plotai – nuo 37,04 iki 99,83 hektaro. Vidutinis ūkio dydis Šilalės rajone buvo 89,29 hektaro. 2013 m. Lietuvoje ūkio dydis buvo vidutiniškai 42,21 ha, t. y. 16,89 ha mažesnis, palyginti su 2012 metais.

Šilalės rajono ūkininkai augino kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, grūdinius mišinius, rapsus ir bulves. Vidutinis auginamų žemės ūkio augalų derlingumas 2014 m. buvo: kviečių – 3,31 t/ha; rugių –3,16 t/ha; miežių – 2,95 t/ha; avižų – 2,91 t/ha; kvietrugių – 3,20 t/ha; bulvių – 23,62 t/ha. Lyginant 2012 – 2014 m. duomenis (žr. 2 pav.), bulvių derlius 2014 m. buvo gausiausias, nes derliui įtakos turėjo palyginti geros gamtinės sąlygos.

2 pav. Augalų derlingumas 2012–2014 m., t/ha

Rajono respondentiniuose ūkiuose laikyta vidutiniškai po 18 melžiamų karvių. Lietuvoje 2013 m. laikytos vidutiniškai 4,1 melžiamos karvės. 2014 m. viename iš didžiausių ūkių laikytos 82 melžiamos karvės, mažiausiuose – 1 karvė. Iš karvės primelžta vidutiniškai 5,0 t pieno per metus. Lyginant su 2013 m., primilžis iš vienos karvės beveik nepakito – sudarė 5,15 tonos. Iš viso per 2014 m. Šilalės rajone primelžta vidutiniškai 80 t pieno, kai tuo tarpu Lietuvoje 2013 m. buvo primelžta vidutiniškai 21,12 tonos.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2014 m. sudarė (žr. 3 pav.): augalininkystės – 38370 Lt (38,37 proc.), gyvulininkystės – 56390 Lt (56,39 proc.), paslaugų pajamos – 5240 Lt (5,24 proc.). Šie rodikliai rodo, kad Šilalės rajone dominuoja mišrūs ūkiai.

3 pav. Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2014 m., tūkst. Lt

Analizuojant duomenis, paaiškėjo, kad 10 ūkių iš gamybinės komercinės veiklos patyrė nuostolių ir 24 dirbo pelningai. Tačiau pelnas siekė vidutiniškai 8381 litą.

Taip pat pagal apskaitos duomenis išanalizuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. 2014 m. kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 88,06. Ši rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai yra stabilūs, nes didžioji dalis ilgalaikio turto ūkiuose įsigyjama nuosavomis lėšomis. Lietuvoje 2013 m. šio rodiklio reikšmė buvo vidutiniškai 84,68.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. 2014 m. bendrasis įsiskolinimo rodiklis buvo 0,12. Jis mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje 2013 m., kuris buvo 0,15. Šio rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai, veikiantys Šilalės rajone, mažai naudojasi skolintomis lėšomis, todėl mokumo problemų neturi.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rodiklio reikšmė 2014 m. yra 45,68. Kuo ūkių bendrojo mokumo rodiklis didesnis, tuo jie yra patrauklesni kreditoriams ir yra likvidūs, nes turimu trumpalaikiu turtu sugeba padengti turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Lietuvoje 2013 m. vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo tik 4,37.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo litui tenka grynojo pelno. Rodiklio reikšmė 2014 m. buvo – 0,02. Tai dar kartą patvirtina, kad didžioji dalis visų respondentinių ūkių 2014 m. veikė nuostolingai. 2013 m. Lietuvoje bendrojo pelningumo rodiklis buvo vidutiniškai 0,06.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, t. y. kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Rodiklio reikšmė 2014 m. buvo 0,24, t. y. vienas turto litas uždirbo 0,24 Lt pardavimo pajamų. Lietuvoje 2013 m. vienas turto litas uždirbo vidutiniškai 0,31 Lt pajamų.

Subsidijų gamybai dalis pajamose rodo, kokią jų dalį sudaro gaunama subsidija. 2014 m. rodiklio reikšmė buvo 29,32 procento. Tai reiškia, kas net 29,32 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudaro subsidija. Lietuvoje 2013 m. – 22,71 procento.

Būtina pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir Europos Sąjungos reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas.

Parengta pagal Šilalės rajono 2014 metų respondentinių ūkių analizę.