Šilalės rajono respondentinių ūkių 2012 metų duomenų analizė

Neringa Norkutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro ekonomikos konsultantė

2013-11-12

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų, žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio tinklo duomenų naudotojai yra ir šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Šilalės rajono respondentinių ūkių duomenų analizė

Šilalės rajono biuras pateikė duomenis apie 30 respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą 2012 metais.

Mūsų rajone žemės yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, todėl vyrauja pienininkystės, galvijų auginimo arba mišrūs pienininkystės ir galvijų auginimo ūkiai (žr. 1 pav.).

1 pav. Šilalės rajono respondentai pagal tipus 2012 m.

2012 m. ŪADT duomenys rinkti iš ūkių, kurių dirbamieji žemės plotai – nuo 15,17 ha iki 315,66 hektaro. Vidutinis ūkio dydis Šilalės rajone buvo 59,10 hektaro. 2011 m. Lietuvoje ūkio dydis buvo vidutiniškai 42,21 ha, t. y. 16,89 ha mažesnis, lyginant su 2012 metais.

Šilalės rajono ūkininkai augino kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, grūdinius mišinius, rapsus ir bulves. Vidutinis auginamų žemės ūkio augalų derlingumas 2012 m. buvo: kviečių – 5,38 t/ha; rugių – 4,36 t/ha; miežių – 3,25 t/ha; avižų – 3,57 t/ha; kvietrugių – 3,24 t/ha; grūdinių mišinių – 2,68 t/ha; rapsų – 1,62 t/ha; bulvių – 11,02 t/ha. Lyginant 2010–2012 m. duomenis (žr. diagramą), kviečių, rugių, miežių, avižų, kvietrugių bei bulvių derlius 2012 m. buvo didesnis. Gausesniam derliui įtakos turėjo palyginti geros gamtinės sąlygos.

2 pav.Augalų derlingumas 2010–2012 m., t/ha

Rajono respondentiniuose ūkiuose laikyta vidutiniškai po 14 melžiamų karvių. Lietuvoje 2011 m. laikytos vidutiniškai 5 melžiamos karvės. 2012 m. viename iš didžiausių ūkių laikytos 82 melžiamos karvės, mažiausiuose ūkiuose – 1 melžiama karvė. Iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 4857 kg pieno per metus. Lyginant su 2011 m., primilžis iš vienos karvės 2012 m. sumažėjo 139 kilogramais. Iš viso per 2012 m. Šilalės rajone vidutiniškai primelžta 72897 kg pieno, kai tuo tarpu Lietuvoje 2011 m. buvo primelžta vidutiniškai 21884 kilogramai.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė (žr. 3 pav.): augalininkystės – 79081 Lt, gyvulininkystės – 76 289 Lt, paslaugų pajamos – 11 255 Lt, pajamos iš kitos veiklos – 72 633 Lt. Šie rodikliai rodo, kad Šilalės rajone dominuoja mišrūs ūkiai.

2 pav.Bendroji produkcija Šilalės r. respondentiniuose ūkiuose, Lt

Analizuojant duomenis, paaiškėjo, kad 16 ūkių iš gamybinės komercinės veiklos patyrė nuostolių ir 14 dirbo pelningai.

Kapitalo pakankamumo rodiklis parodo, kokį procentą turte sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. 2012 m. kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 91,88. Ši rodiklio reikšmė parodo, kad ūkiai yra stabilūs, nes didžioji dalis ilgalaikio turto ūkiuose yra įsigyjama nuosavomis lėšomis. Lietuvoje 2011 m. šio rodiklio reikšmė buvo Vidutiniškai 87,73.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas parodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. 2012 m. bendrasis įsiskolinimo rodiklis buvo 0,10. Jis mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje 2011 m., kuris buvo 0,12. Šio rodiklio reikšmė parodo, kad ūkiai, veikiantys Šilalės rajone, mažai naudojasi skolintomis lėšomis, todėl mokumo problemų neturi.

Bendrojo mokumo koeficientas parodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rodiklio reikšmė 2012 m. yra 31,07. Kuo ūkio bendrojo mokumo rodiklis didesnis, tuo jie yra patrauklesni kreditoriams ir yra likvidūs, nes turimu trumpalaikiu turtu sugeba padengti turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Lietuvoje 2011 m. vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo tik 4,92.

Bendrojo pelningumo rodiklis parodo, kiek vienam pardavimo litui tenka bendrojo pelno. Rodiklio reikšmė 2012 m. buvo 0,30. Tai dar kartą patvirtina, kad 53,33 proc. visų respondentinių ūkių 2012 m. veikė nuostolingai Kai tuo tarpu 2011 m. Lietuvoje bendrojo pelningumo rodiklis buvo vidutiniškai 0,12.
Turto apyvartumo rodiklis parodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, t. y. kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Rodiklio reikšmė 2012 m. buvo 0,20. Ji parodo, kad vienas turto litas uždirbo 0,20 Lt pardavimo pajamų. Lietuvoje 2011 m. vienas turto litas uždirbo vidutiniškai 0,21 Lt pajamų, t. y. 0,01 Lt pajamų daugiau, lyginant su 2012 metais.

Subsidijų dalis pajamose parodo, kokią dalį pajamų sudaro gaunama subsidija. 2012 m. rodiklio reikšmė buvo 37,73 procento. Tai reiškia, kas net 37,73 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudaro subsidija. Kai 2011 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo vidutiniškai 21,94 proc., t. y. beveik dvigubai mažesnis nei 2012 m. Šilalės rajone.

Pieno savikainai, skaičiuojant iš kintamų išlaidų tenka 0,36 Lt vienam kilogramui primelžto pieno. Lietuvoje 2011 m. vienam primelžto kilogramo pienui atiteko vidutiniškai 0,31 Lt.

Būtina pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir Europos Sąjungos reglamentuose yra akcentuojamas jų konfidencialumas.

Parengta pagal Šilalės rajono 2012 metų respondentinių ūkių analizę.