Šilalės rajono 2013 metų ŪADT duomenų apžvalga

Indrė Dumčienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro apskaitos konsultantė

2014-09-20

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam atlikti ES šalyse yra sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Tai ŪADT – Ūkių apskaitos duomenų tinklas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šis tinklas – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti šalies vidaus poreikiai ir išliktų pakankamai ūkių, keičiantis jų struktūrai.

Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimus ir ŪADT plėtrą reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 435 „Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkio apskaitos duomenų tinklo kūrimo“, „Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės – finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklės“, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-143, bei 2007 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 3D-126 „Dėl Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinklo Nacionalinės tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vykdydama šiuos Vyriausybės nutarimus, jau 17 metų teikia respondentinių ūkių duomenis į ŪADT.

ES ŪADT sistemoje kaupiami duomenys apie 81,3 tūkst. respondentinių ūkių, atstovaujančių daugiau negu 5 mln. ūkių. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama ir pan.). Visi duomenys pateikiami neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tuo atveju, jei ūkininkas nėra PVM mokėtojas ar naudojasi šio mokesčio lengvatomis, atskirai parodoma PVM atskaita.

Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Apie ją dažniausiai sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo arba kitų panašaus pobūdžio tyrimų duomenų. Pagal tai įvertinama atskiros šalies ūkių struktūra.

Būtina pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan.

Analizuoti 32 rajono ūkių duomenys

Norint įvertinti 2013 m. ūkių apskaitos duomenis ir atrinkti ŪADT tinkamus ūkius, 2012 m. pabaigoje nustatinėta ūkių tipologija. Šilalės rajone nustatyta 80 ūkių tipologija. Iš šių ūkių į ŪADT teikti duomenis atrinkti 32 ūkiai.

Didžiąją dalį respondentų sudarė mišrūs ūkiai, užsiimantys augalininkyste ir gyvulininkyste. Visi 32 ūkiai tvarkėsi dvejybinę apskaitą.

Didžiausias respondento turimas bendras žemės plotas žemės plotas 2013 m. buvo 334,03 ha, o mažiausias – 15,27 ha žemės (2012 m. didžiausias respondento turimas žemės plotas buvo 315,66 ha, o mažiausias – 16,05 hektaro). Rajone respondentinių ūkių turima žemė 2012 m. sudarė vidutiniškai 59,10 ha, o 2013 m. – jau 69,53 hektaro.

Šilalės rajonas patenka į ūkininkaujančių su kliūtimis, išskyrus kalvotas vietoves, zoną. Galbūt todėl rajono ūkininkai negali pasigirti dideliu augalininkystės produkcijos derlingumu. Dažniausiai Šilalės r. auginami miežiai, kviečiai, avižos, kvietrugiai ir bulvės. Šilalės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2013 m.: kviečių – 2,82 t/ha, rugių – 4,22 t/ha, miežių – 3,10 t/ha, avižų – 2,16 t/ha, kvietrugių – 3,44 t/ha ir bulvių – 16,54 t/ha. Matome, kad iš grūdinių augalų 2013 m. didžiausias buvo rugių derlingumas.

1 pav. Vidutinis augalų derlingumas Šilalės r.

Iš paveikslo matyti, kad derlingumas, 2013 m. lyginant su 2012 m., nėra labai stipriai sumažėjęs ar padidėjęs, išskyrus kviečių, kurių derlingumas dėl gamtos sąlygų sumažėjo beveik per pusę.

Iš 32 Šilalės r. respondentinių ūkių 9 nelaikė melžiamų karvių, o likę 22 ūkiai daugiau ar mažiau vertėsi pienininkyste. Daugiausia 2013 m. viename respondentiniame ūkyje laikytos 86 melžiamos karvės, mažiausiai – 1. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad viename ūkyje laikyta vidutiniškai 16 karvių, 2012 m. rajone laikyta vidutiniškai 14 melžiamų karvių. Iš vienos karvės 2013 m. primelžta vidutiniškai 5195 kg pieno per metus. Lyginant 2013 m. su 2012 m., primilžis iš vienos karvės padidėjo 338 kilogramais.

Tiek 2012 m., tiek 2013 m. į ŪADT nepateko ūkiai, užsiimantys penimų kiaulių auginimu. Taip įvyko todėl, kad Šilalės r. kiaulininkystė nepopuliari.

Turbūt aktualiausi ir įdomiausi duomenys yra ekonominiai rodikliai. 2 paveiksle pateikiami duomenys apie 2012–2013 m. Šilalės r. ūkių gautas vidutines pajamas.

2 pav. Vidutinės pardavimo pajamos Šilalės r. Lt

Iš diagramoje esančių duomenų matome, kad augalininkystės ir paslaugų pardavimo pajamos nedaug keitėsi. Daugiau pajamų Šilalės rajono ūkiai 2013 m. gavo iš gyvulininkystės. Tam įtakos turėjo didėjantis melžiamų karvių skaičius ir didesnis primilžis iš vienos karvės. Tai rodo, kad Šilalės rajonas yra gyvulininkystės kraštas.

Žinant, kad Šilalės r. patenka į ūkininkaujančių su kliūtimis, išskyrus kalvotas vietoves, zoną, augalininkystės pajamos taip pat sudaro didelę pardavimo pajamų dalį.

ŪADT sudaro galimybę pažvelgti ir į svarbius kapitalo pakankamumo, bendrojo įsiskolinimo, bendrojo mokumo, grynojo pelningumo, turto apyvartumo rodiklius, taip pat subsidijų dalį pajamose ir pieno savikainos iš kintamųjų išlaidų rodiklį.

3 paveiksle pateikiami visi 2012–2013 m. vidutiniai Šilalės r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai.

3 pav. Šilalės r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turte sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto įmonė yra įsigijusi nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnis ūkio stabilumas. Žvelgdami į 2012 m. ir į 2013 m. rodiklius, matome, kad Šilalės r. ūkiai stabilūs, nes kapitalo pakankamumo rodiklis 2012 m. buvo 91,88, o 2013 m. – 90,25.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Šilalės r. ūkių bendrojo įsiskolinimo koeficientas vienodas ir 2012 m., ir 2013 metais. Jis buvo labai mažas – 0,10.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams ir yra likvidesnė. Iš turimų rodiklių matome, kad šio rajono ūkiai yra sukaupę pakankamai apyvartinių lėšų ir yra pajėgūs atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno. Žemesnė kaip 0,5 rodiklio reikšmė laikoma labai bloga, normali – apie 1, o daugiau kaip 2 – gera. Šilalės rajone šis rodiklis 2012 m. buvo labai blogas – 0,3, dar blogesnis jis buvo 2013 metais. Tai rodo, kad Šilalės r. ūkiai gali turėti problemų ūkių kainodaroje ir negali kontroliuoti savo gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šilalės r. respondentinių ūkių rodiklis mažas, 2012 m. jis buvo 0,2, o 2013 m. – nežymiai padidėjo iki 0,22.

Paanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Šilalės r. ūkiai yra sukaupę pakankamai kapitalo ir jų ūkiai yra gana stabilūs. Ūkiuose nėra didelės finansinės rizikos, tačiau rodikliai taip pat rodo, kad ūkiai turi problemų kontroliuojant savo gamybos išlaidas ir nesugeba efektyviai valdyti turimo turto, kad vienas turto litas sukurtų kuo didesnę dalį pajamų. Tad ŪADT ūkiams duoda daug naudingos informacijos, kurią išanalizavus galima išvengti ūkininkavimo klaidų.