Šilalės r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenų analizė

Inga Pėlikienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-12-15

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Pagal 2021 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES ŪADT pateko 35 Šilalės rajono respondentinių ūkių duomenys.

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Visa tai padeda atlikti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), kuris yra pagrindinis svarbiausių duomenų šaltinis žemės ūkio valdų pajamoms vertinti ir ūkio veiklos analizei atlikti. Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės derlingumą ir kt., taip galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinę veiklą.

Pagal 2021 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ŪADT pateko 35 Šilalės rajono respondentinių ūkių duomenys. Daugelis jų, t. y. 51 %, užsiėmė pienininkyste. 23 % ūkių užsiėmė mėsine gyvulininkyste, 14 % buvo mišrūs, vyraujant augalininkystei, 9 % buvo mišrūs, vyraujant gyvulininkystei ir 3 % užsiėmė augalininkyste.

Šilalės r. vyravo pienininkystės ūkiai. Per 2019–2021 m. laikotarpį pagal ūkiuose laikomų karvių skaičių situacija išlieka gana stabili. Iš 1 pav. matyti, kad daugiausia yra ūkių, kuriuose laikoma nuo 10 iki 20 karvių. Taip pat iš šio paveikslo matyti, kad 2021 m. padaugėjo ūkių, kuriuose yra laikoma daugiau nei 120 karvių.

1 pav. Laikomų karvių skaičius ūkiuose, vnt.

Pagal 2 pav. duomenis matome, kad kuo didesnis ūkis, tuo didesnis yra vidutinis primilžis iš vienos karvės. Šilalės rajone per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis primilžis beveik kasmet didėjo. Tik grupėje, kurioje vidutinis karvių skaičius buvo daugiau kaip 120 karvių, primilžis nuo 2019 m. kasmet mažėjo.

2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

Kaip matome iš 3 pav., Šilalės r. per 2019–2021 m. laikotarpį pagal dirbamos žemės plotą situacija mažai keitėsi. Yra tik vienas ženklus pakitimas – 2021 m. padaugėjo ūkių, kurie dirbamos žemės tur4jo nuo 75 iki 100 ha. Didžioji dalis ūkių dirbamos žemės turėjo 30–50 ha. Tačiau Šilalės rajone nėra nei vieno ūkio, kuris dirbamos žemės turėtų daugiau nei 500 ha.

3 pav. Dirbamos žemės plotas, ha

Apibendrinti ūkių finansiniai rodikliai

Analizuojant lentelėje pateiktus Šilalės r. respondentinių ūkių finansinius rodiklius (grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis ir grynąjį pelningumą), nustatyta, kad 2021 m. Šilalės r. ūkininkai vykdė pelningą veiklą, tačiau tai lėmė gautos dotacijos, susijusios su pajamomis, kadangi skaičiuojant grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis yra daug mažesnis. Lyginant 2019 ir 2021 m., grynasis pelningumas padidėjo 14 %. Tuo metu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, padidėjo 160 %. Todėl galima teigti, kad tiesioginės išmokos (dotacijos) turi daug įtakos bendram ūkio veiklos rezultatui, nors Šilalės r. ūkiai galėtų veiklą vykdyti ir be dotacijų. Taip pat iš 1 lentelės matyti, kad Šilalės r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai geresni, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Grynojo pelningumo rodiklių vidurkiai