Šiaulių rajono respondentinių ūkių 2014 metų analizė

Nijolė Muzikevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-10-14

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Į ŪADT Šiaulių r. pateko 34 ūkių duomenys

Šiaulių rajono biuro konsultantės 2015 m., vadovaudamosios apskaitos duomenimis, pateikė 34 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Ūkiai skirstomi pagal skirtingas ūkininkavimo formas bei tipą, dydį, kultūrų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.

Šiaulių rajone tarp respondentų vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 20 augalininkystės bei 14 mišrių. Vidutinis ūkio dydis yra 148,26 ha.

1 lentelė. Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose, t/ha

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2014 m. grūdinių kultūrų derlingumas buvo didesnis nei 2013 m., išskyrus žieminių kviečių derlingumą, tačiau jis buvo didesnis už 2013 m. Lietuvos vidurkį. Cukriniai runkeliai savo derliumi lenkė 2012 ir 2013 m., tačiau Lietuvos vidurkio nesiekė. Šiek tiek sumažėjo bulvių ir lauko daržovių derlingumas – jis mažesnis ne tik palyginti su praėjusiais metais, bet ir su 2013 m. Lietuvos vidurkiu.

2014 m. Šiaulių rajono vienam respondentiniui ūkiui vidutiniškai teko 39 pieninės karvės (Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 4,1 karvė). Daugiausia viename ūkyje buvo laikomos 167 melžiamos karvės, didžiausias primilžis – 5,64 t.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Bendroji produkcija parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Bendroji produkcija 2014 m., palyginti su 2013 m. rajono vidurkiu, yra sumažėjusi 188,2 t/Lt. Įtakos turėjo žemesnės supirkimo kainos.

Gamybinis veiklos pelnas parodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą.

2014 m. Šiaulių rajone nuostolingai ūkininkavo 21 ūkininkas (61 proc.), kai tuo tarpu 2013 m. buvo 19 ūkininkų (tai sudarė 51 proc.). 2012 m. buvo nuostolingi 14 ūkių (26 proc.).

Bendrojo įsiskolinimo koeficiento rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė ir finansinė rizika.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip ūkiai efektyviai naudoja visus išteklius, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas.

Subsidijų gamybai dalis pajamose Lietuvoje 201 3 m. vidutiniškai sudarė 22,71 proc., o Šiaulių r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. – 19,85 procento. Matome, kad subsidijų Šiaulių r. ūkininkai gauna mažiau nei Lietuvos vidurkis.

1 pav. Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

2 pav. Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Išanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Šiaulių r. ūkiuose 2014 m. bendrasis įsiskolinimas yra 0,15 proc. didesnis už vidutinį Lietuvoje. Šis rodiklis išaugo 0,05 proc., palyginti su 2013 m. Šiaulių r. duomenimis. Tai reiškia, jog Šiaulių r. ūkiuose finansinė rizika ir ūkių skolos padidėjo.

Grynojo pelningumo rodiklis, palyginti su 2013 m. duomenimis, išliko neigiamas bei dar labiau sumažėjęs. Šis rodiklis Šiaulių r. sumažėjo 1,13 proc. ir pasiekė 1,18 proc. ribą. Lietuvoje vidutinis grynojo pelningumo rodiklis 2013 m. buvo 0,06 procento.

Parengta pagal Šiaulių rajono respondentinių ūkių anketas.