Šiaulių rajono 2013 m. respondentiniių ūkių duomenų apibendrinimas

LŽŪKT informacija

2014-10-15

ES šalyse, įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, stebima ūkių ekonominė ir finansinė būklė. Tai daryti padeda Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tiktus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių stuktūrą. Struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika – ūkiai atrenkami pagal ekonominį dydį ir tipą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Daugelyje ES valstybių Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atsakingos už respondetinių ūkių duomenų surinkimą. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – viena iš jų. Ūkio apskaitos ir ekonomikos konsultantai dirba su ūkininkais, atrenka respondentinius ūkius pagal pateiktas Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) rekomendacijas, tvarko ūkininkų respondentų ūkių apskaitą ir duomenis apie ūkininkų ūkių gamybinę bei finansinę veiklą pateikia LAEI toliau apdoroti. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Analizuoti 37 respondentinių ūkių duomenys

Šiaulių r. biuro konsultantės 2013 m. pateikė duomenis apie 37 respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis. Ūkiai skirstyti pagal ūkininkavimo formas ir tipus, dydį, augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt. Šiaulių r. tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 19 augalininkystės (51 proc.) ir 18 mišrių (49 proc.) ūkių. Vidutinis ūkio dydis buvo 145,57 hektaro.

Lentelė. Augalų derlingumas Šiaulių r. ūkiuose, t/ha

Šiaulių r. 2013 m. ūkiams, auginusiems grūdinius augalus, nebuvo palankūs. Lygindami 2013 m. augintų grūdinių augalų vidutinį derlingumą su 2012 m. derlingumais, matome, kad daugumos derlingumas mažėjo, o palyginus su 2011 m., 2013 m. derlius buvo geresnis.

Daržininkystės sektoriuje derlius kur kas geresnis. Bulvių ir lauko daržovių 2013 m. užderėjo daugiau nei 2012 ir 2011 metais. Cukrinių runkelių derlingumas taip pat buvo geresnis nei 2011–2012 metais.

Šiaulių r. mišriuose respondentiniuose ūkiuose vidutinis karvių skaičius 2013 m. – 35 vnt. (2012 m. buvo 23 vnt., 2011 m. – 25 vnt.).

Šiaulių r. respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš karvės 2013 m. sumažėjo. Jo primelžta 4644 kg per metus (2012 m. – 4827 kg, 2011 m. – 4704 kg). Lietuvoje 2013 m. primelžta vidutiniškai po 5209 kg iš karvės per metus.

Šiaulių r. pastebima, kad ūkininkai mažina melžiamų karvių bandą ir renkasi mėsinių galvijų auginimą.

Vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas 2013 m. (vieno respondentinio ūkio) sudarė 232,415 tūkst. Lt per metus (sumažėjo 16,617 tūkst. Lt, lyginant su 2012 m.). 2013 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė 18,390 tūkst. Lt.

2013 m. Šiaulių r. nuostolingai ūkininkavo 19 ūkininkų (51 proc.), kai tuo tarpu 2012 m. – tik 6, t. y. 13 proc., o 2012 m. nuostolingi buvo 14 ūkių (26 proc.).

Vidutinis ūkio turto apyvartumo rodiklis – 0,40 (2012 m. buvo 0,423, o 2011 m. – 0,432).
Lietuvoje turto apyvartumo rodiklis 2013 m. buvo vidutiniškai 0,27. Jis rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo didesnis efektyvumas.

Šiaulių rajono respondentinių ūkių vidutinis kapitalo pakankamumo koeficientas 2013 m. –74,86 (vidutiniškai Lietuvoje 2012 m. buvo 77,14, o 2011 m. – 87,73). Rodiklis rodo, kiek procentų turto sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto ūkininkas yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis.

Šiaulių r. respondentiniuose ūkiuose 2013 m. subsidijų dalis pajamose sudarė 20,36 proc. (2012 m. – 13,48 proc., o 2011 m. – 17,28 proc.). Lietuvoje 2013 m. sudarė vidutiniškai 19,75 procento.

Šiaulių r. respondentinių ūkių vidutinis bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2013 m. – 0,25 (vidutiniškai Lietuvoje 2012 m. – 0,13, 2011 m. – 0,12). Rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4 iki 0,6.

Išnagrinėjus duomenis, galima palyginti tam tikrų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas.