Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Šiaulių r. respondentinių ūkių 2023 m. duomenų apžvalga
Nijolė Muzikevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-10-07
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Europos Sąjungos ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT, taip pat duomenis teikia ir Lietuva. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šiaulių r. biuro konsultantės 2024 m. pateikė 32 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2023 m. Ši informacija pateikta remiantis dvejybinės ir supaprastintos apskaitos duomenimis.
ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės našumą, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą, kiekvienas ūkis turi kodą, skelbiami tik apibendrinti vidutiniai duomenys.
Į ŪADT iš Šiaulių r. pateko 32 ūkių duomenys
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT)Šiaulių r. biuro konsultantės 2024 m. pateikė 32 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2023 m. Ši informacija pateikta remiantis dvejybinės ir supaprastintos apskaitos duomenimis.
Šiaulių r. tarp respondentų vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 16 augalininkystės, 9 mišrūs ir 7 gyvulininkystės ūkiai.
1 lentelė. Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose t/ha
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad atlikus 2023 m. analizę, Šiaulių r. ūkiuose derlingumas visų kultūrų, lyginant su šalies vidurkiu, yra didesnis, išskyrus žieminių rapsų, kuris, lyginant su praėjusiais metais, yra didesnis 0,24 t/ha, tačiau 0,15 t/ha mažesnis už Lietuvos vidurkį.
2 lentelė. Vidutinis pieno primilžis ir parduotos produkcijos kaina Šiaulių r.
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad analizuojamais 2021–2023 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės Šiaulių r. ūkiuose buvo nežymiai mažesnis už Lietuvos vidurkį.
2023 m. Šiaulių r. ūkiai 1 t pieno pardavė brangiau – 66,53 Eur/t nei Lietuvos vidurkis, kai ankstesniais metais ji buvo mažesnė: 2021 m. – 12,26 Eur/t, o 2022 m. – 16,71 Eur/t.
Šiaulių r. ūkių finansinių rodiklių analizė
Ūkinės veiklos rezultatus parodo finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.
Pelningumas – tai pelno santykis su tam tikru ūkio veiklos rodikliu, turinčiu ryšį su pelnu. Pelningumo rodikliai padeda nustatyti, ar efektyviai yra naudojami ūkio ištekliai, kokią grąžą gauna ūkininkas, arba, kitaip tariant, ūkio sugebėjimą uždirbti pelną.
1 pav. Šiaulių r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo 2021–2023 m. palyginimas
Grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, kiek liko grynojo pelno nuo 1 pardavimo pajamų euro. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Pagal 1 pav. pateiktus duomenis matome, kad Šiaulių r. ūkininkų grynasis pelningumas yra teigiamas, bet mažėjantis. Šis rodiklis ūkininkams, planuojantiems gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, o Šiaulių r. ūkininkų 2023m. buvo 0,06.
2 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)
Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, parodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelną tiesiogiai iš vykdomos veiklos ( be paramos).
Iš 2 pav. duomenų matome, kad 2023 m. rodiklio reikšmė yra neigiama (nuostoliai) tiek Lietuvos, tiek Šiaulių r. ūkininkų. Ūkininkai yra priklausomi nuo paramų, veiklą vykdė ne efektyviai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.
3 pav. Skolos rodiklis
Skolos rodiklis parodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtinus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Šiaulių r. ūkių skolos rodiklis per analizuojamus 3 m. laikotarpį kito labai nežymiai, tik po 0,02. Tai galima daryti išvadą, kad ūkininkai skolinasi saikingai, įvertindami su skolinimusi susijusią galimą grėsmę.
