Šiaulių r. 2024 m. respondentinių ūkininkų ūkių veiklos apžvalga

Loreta Gaidulevičienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-12-10

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Šiaulių r. biuras 2024 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 33 respondentinių ūkių anketas. Kokie rezultatai?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Šiam tikslui yra sukurtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Šioje sistemoje kaupiama detali informacija apie ūkininkų ūkius. Šiaulių rajono biuro konsultantės į ŪADT tinklą pateikė 33 respondentinių ūkių 2024 m. duomenis.

LŽŪKT tvarko respondentų finansinę apskaitą, surenka duomenis ir pateikia VĮ Žemės ūkio duomenų centrui toliau apdoroti, atlieka visų respondentų veiklos individualias analizes.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi savo kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Šiaulių rajone tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 11 augalininkystės, 5 pieninės gyvulininkystės, 2 daržininkystės, 15 mišrūs (vyraujant gyvulininkystei).

Šiaulių r. ūkių analizei atlikti pasirinkti ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, palyginti 2022–2024 m. Šiaulių r. ūkių 2024 m. duomenys su Lietuvos ūkių vidutiniais duomenimis.

Augalų derlingumas

Pagrindinis ūkio ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklis – augalų derlingumas.

1 pav. Augalų derlingumas Šiaulių r. augalininkystės ūkiuose, t/ha

Pagal pateiktą 1 diagramą matome, kad lyginamas 3 metų derlingumas tonomis iš 1 ha. Duomenys atspindi septynių pagrindinių augalų derlingumą (t/ha): vasarinių kviečių, vasarinių miežių, žieminių miežių, žieminių kvietrugių, žieminių rugių, avižų ir žirnių.
2023 m. daugumos kultūrų derlingumas mažėjo, ypač vasarinių javų. Tai gali būti susiję su nepalankiomis oro sąlygomis – sausra, karščiu ar vėlyvu pavasariu. Žieminiai augalai, tokie kaip rugiai ar kvietrugiai, paprastai atsparesni ir jų derlingumo svyravimai mažesni. 2024 m. daugumos augalų derlingumas padidėjo, nors kai kurių kultūrų (pvz., kvietrugių ar avižų) stebimas derlingumo mažėjimas. Galimos priežastys:

klimato sąlygos – 2023 m. galėjo būti itin sausa ir karšta vasara, todėl vasariniai javai nukentėjo labiausiai, o 2024 m. oro sąlygos buvo palankesnės;
dirvožemio būklė ir tręšimas – trąšų naudojimo pokyčiai ar sėjomainos intensyvumas galėjo turėti įtakos derlingumui;
veislių pasirinkimas – naujos ar mažiau produktyvios veislės galėjo lemti svyravimus, ypač kvietrugių;
ligos ir kenkėjai – kai kuriais metais galėjo būti grybinių ligų protrūkių ar didesnė kenkėjų žala.

2 pav. Karvių produktyvumas Šiaulių r. ūkiuose, t

Remiantis pateikta diagrama, įvertintas primilžis iš vienos karvės Šiaulių r. ūkiuose per trejus metus (2022– 2024 m.). Duomenys pateikti tonomis. Matyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį karvių produktyvumas nuosekliai didėjo. Nuo 2022 iki 2024 m. vidutinis primilžis iš vienos karvės padidėjo apie 0,71 tonos. Toks augimas rodo, kad ūkiai gerina gyvulių laikymo, šėrimo ir priežiūros sąlygas, taip pat gali būti skiriami modernesni pašarų papildai ir šėrimo technologijos. Siekiant išlaikyti šią teigiamą tendenciją, rekomenduojama tęsti investicijas į karvių sveikatos priežiūrą ir šėrimo kokybės gerinimą.

3 pav. Parduotos produkcijos (pieno) kaina, Eur/t

Pieno kaina 2022 m. buvo didžiausia – 477,39 Eur/t. Tai galėjo būti laikotarpis, kai pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo rekordinės dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, infliacijos bei didelės paklausos rinkoje. 2023 m. kaina smarkiai sumažėjo – iki 313,63 Eur/t. Tą lėmė perteklinė pasiūla. 2024 m. kaina šiek tiek kilo, iki 382,39 Eur/t. Tai rodo didesnį atsigavimą, rinka stabilizavosi, tačiau dar negrįžo į 2022 m. lygį. Tokie pokyčiai rodo, kad pieno sektorius yra jautrus pasaulinės kainos rinkų, energetikos ir gamybos sąnaudų pokyčiams.

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai rodikliai, kurie ūkyje yra svarbiausi: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz.: išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

Paanalizuokime ir palyginkime Šiaulių rajono respondentinių ūkių ir tokių Lietuvos ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklius.

4 pav. Grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklių palyginimas

Analizuojant 2022– 2024 m. duomenis, matyti, kad tiek Šiaulių r., tiek Lietuvos mastu ūkių pelningumas kito nevienodai, tačiau bendra tendencija rodo tam tikrą atsigavimą 2024 m. Šiaulių r. 2022 m. pelningumas buvo teigiamas, o tai reiškia, kad veikla buvo pelninga. 2023 m. jis šiek tiek sumažėjo, o 2024 m. vėl padidėjo, kas rodo, kad ūkinė veikla stabilizavosi, efektyviau buvo panaudoti ištekliai.

Skolos rodiklis 2022–2024 m.

Skolos rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė ir rizika. Optimaliausia skolos rodiklio reikšmė yra iki 0,6 punkto. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

5 pav. Skolos rodiklio palyginimas

2022–2024 m. laikotarpiu tiek Šiaulių r., tiek Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklis išliko panašus ir stabilus, be didelių svyravimų. Tai reiškia, kad ūkiai palaiko panašų finansinį struktūros santykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo, o bendras įsipareigojimų lygis nėra perteklinis. Apibendrinant galima teigti, kad ūkių finansinis stabilumas per 2022–2024 m. laikotarpį išliko gana geras. Šiaulių r. ūkiai labiau skolinasi, tačiau situacija stabili ir valdoma.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas