Šalčininkų rajono respondentinių ūkių 2014 m. analizė

Juzefa Matuizo

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2015-11-11

Lietuva kasmet įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. ŪADT plėtojimo darbus ir duomenų teikimą ES atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Šalčininkų rajono respondentinių ūkių apžvalga

LŽŪKT Šalčininkų r. biuras 2015 m. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pateikė 34 respondentinių ūkių duomenis (2014 m. – 31 ūkis, 2013 m. – 29 ūkiai, 2012 m. – 15 ūkių). Dauguma respondentinių ūkių teikia duomenis jau keliolika metų, bet kiekvienais metais vis atsiranda naujų respondentų.

Iš analizuojamų 34 ūkių, 14 vertėsi augalininkystė, 18 ūkių – mišria gyvulininkyste, kur vyravo pienininkystė, ir 2 – kiaulininkyste.

Pagal dirbamos žemės plotus daugiausia respondentinių ūkių (15) dirbo iki 100 ha, 13 ūkių turėjo žemės nuo 100–300 ha, 4 ūkiai dirbo nuo 300–500 ha ir 2 ūkiai, kurių dirbamos žemės plotas sudarė per 1000 hektarų. Vidutinis respondentinio ūkio dydis 2014 m. Šalčininkų r. sudarė 211,61 ha, o 2013 m. Lietuvos vidurkis buvo 49,34 ha, t. y. 4 kartus mažesnis negu rajone.

Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginta rugių, kviečių, miežių, avižų, kvietrugių, grikių, bulvių. Viename ūkyje auginti rapsai. Nagrinėjant auginamų augalų derlingumą, reikia pažymėti, kad Šalčininkų r. žemės yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, todėl ir kai kurių augalų derlingumas skiriasi nuo Lietuvos 2013 m. vidurkio. Auginamų augalų derlingumo duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Augalų derlingumas Šalčininkų r. ūkiuose, t/ha

Iš pateiktų duomenų matome, kad kai kurių augalų derlingumas nežymiai sumažėjo, palyginti su 2013 m.: kviečių – 8 proc., miežių – 2 proc., grikių – 38 proc. (įtakos turėjo labai blogos derliaus nuėmimo sąlygos – lietingas oras). Labai skiriasi kviečių ir miežių derlingumas, palyginti su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, kadangi šitiems augalams reikia ypač derlingų žemių. Rugių derlingumas, palyginti su 2013 m., padidėjo 13 proc., avižų – 4 proc. (avižų derlingumas netgi didesnis už 2013 m. Lietuvos vidurkį), kvietrugių – 6 procentais.

Gyvulių skaičius ir produktyvumo duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Šalčininkų rajono gyvulių skaičius ir produktyvumas

Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose laikyta vidutiniškai 17 melžiamų karvių. Šis rodiklis yra vienodas 2013 m. ir 2014 m., o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2013 m. yra 4,1 melžiamos karvės.

2014 m. viename iš didžiausių ūkių laikyta 51 melžiama karve, mažiausiame – 1 karvė. Iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 4,0 t pieno per metus, palyginti su 2013 m., pieno primilžis sumažėjo 2 proc., o lyginant su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, buvo mažesnis 22 procentais. Nors analizuojant kiekvieną ūkį atskirai, reikia pažymėti, kad yra ūkis, kur pieno primilžis iš karvės 2014 m. siekė 7,8 tonos. Kad primilžis didėtų, ūkininkai turi daugiau skirti dėmesio selekcijai, kokybiškų pašarų gamybai, pirkti vitaminų ir mineralinių priedų.

2 respondentiniuose ūkiuose buvo augintos penimos kiaulės. Jų skaičius, 2014 m. lyginant su 2013 m., padidėjo 41 procentu.

Vieni svarbiausių duomenų ūkininkams yra ūkio ekonominiai rodikliai, pateikti 1 ir 2 paveiksluose.

1 pav. Šalčininkų r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

2 pav. Šalčininkų r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Bendroji produkcija parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji, 2014 m. paliginti su 2013 m. rajono vidurkiu, sumažėjo 39 tūkst. Lt (12,8 proc.). Tam įtakos turėjo žemesnės produkcijos supirkimo kainos.

Gamybinis komercinis veiklos pelnas rodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą. 2014 m. iš analizuojamų Šalčininkų r. ūkių nuostolingai ūkininkavo 26, tai sudarė 76,5 proc. visų respondentinių ūkių. Neigiamą rezultatą lėmė kylančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos ir sumažėjusios augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos.

Išsamų atsakymą apie ūkio veiklos efektyvumą galima rasti apskaičiavus veiklos efektyvumo rodiklius, kurie pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Šalčininkų rajono ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turte sudaro nuosavybė, t. y. ,kiek turto įmonė yra įsigijusi nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas.

Analizuojant 2013–2014 m. duomenis matome, kad Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis gana aukštas, 2013 m. jis sudarė 80,88, o 2014 m. – 77,98. Galima daryti išvadą, kad Šalčininkų r. respondentiniai ūkiai stabilūs, 12 iš jų šis rodiklis svyruoja nuo 99 iki 100.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis 2013 m. buvo 0,19, 2014 m. – 0,22. Tai reiškia, kad ūkininkai nelinkę skolintis, nėra finansinės rizikos.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams ir yra likvidesnė. 2013 m. šis rodiklis buvo 39,76, 2014 m. – 44,96. Tai aukšti rodikliai, kurie rodo, kad rajono ūkininkai yra sukaupę pakankamai apyvartinių lėšų ir pajėgūs atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo rodiklis piniginė išraiška rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno.

Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose 2013 m. šio rodiklio reikšmė buvo (–0,32), 2014 m. (–0,22). Tai rodo ūkių problemas kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis nėra didelis, 2013 m. 1 turto litas uždirbo 0,24 Lt pajamų, o 2014 m. sumažėjo iki 0,21 Lt.

Subsidijų dalis pajamose Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose gana aukštas. 2013 m. jis siekė 46,49 proc., o 2014 m. išaugo iki 49,40 proc., tuo metu 2013 m. Lietuvos vidurkis buvo 22,71 procento. Šis rodiklis rodo, kad Šalčininkų r. ūkininkai be žemės ūkiui teikiamų subsidijų sunkiai išsiverstų.

Paanalizavus duomenis, galima daryti išvadą, kad Šalčininkų rajono respondentiniai ūkiai gana stabilūs, nėra finansinės rizikos, nuolat plečiami, ūkininkai diegia inovacijas, dalyvauja projektuose, tačiau turi kainodaros problemų, nelabai sugeba kontroliuoti gamybos išlaidų ir efektyviai valdyti turto, kad 1 turto litas sukurtų kuo daugiau pajamų.