Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Šalčininkų rajono respondentinių ūkių 2013 m. analizė
Ana Jarmolovič
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2014-10-24
Lietuva kasmet į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) teikia 1000 respondentinių ūkių duomenis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą. Duomenys teikiami pagal ūkininkavimo kryptį, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Juos analizuojant, galima palyginti įvairių ūkinių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir veiklos rezultatus, numatyti ūkių plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Analizuoti rajono respondentinių ūkių duomenys
Kiekvienais metais Šalčininkų r. biuras į ŪADT teikia vis daugiau duomenų. 2014 m. buvo surinkti ir išanalizuoti 31 ūkio duomenys (2011 m. – 18 ūkių, 2012 m. – 15, 2013 m. – 29).
Šalčininkų r. žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio.
1 lentelė. Auginamų kultūrinių augalų derlingumas, t/ha
Kaip matome pateiktoje lentelėje, lyginant su Lietuvos 2012 m. vidurkiu, Šalčininkų r. žymiai mažesnis yra kviečių, rugių, miežių, kvietrugių ir bulvių derlius, nors nuo 2010 m. iki 2013 m. nurodytų augalų derlingumas Šalčininkų r. didėjo.
Grikių ir pradėtų auginti rapsų derlingumas ne tik didėjo, jis buvo net didesnis negu Lietuvos vidurkis 2012 metais.
1 pav. Karvių skaičius, vnt.
Pienine gyvulininkyste užsiėmė 16 ūkininkų, pateikusių respondentines anketas. Laikomų karvių vidurkis Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose 2013 m. buvo 3 kartus didesnis nei Lietuvos vidurkis. Šalčininkų r. analizuotuose ūkiuose laikyta vidutiniškai 17 karvių, kai Lietuvos vidurkis – tik 5. Primelžto pieno taip pat beveik 76 t daugiau (Lietuvoje primelžta vidutiniškai 22 t). Primilžis iš vienos karvės Lietuvoje yra didesnis – primelžta vidutiniškai 5209 kg pieno, o Šalčininkų r. – 4080 kilogramų.
2 pav. Primilžis iš karvės, t
Pieno pagaminimo savikaina iš kintamųjų išlaidų Šalčininkų r. 2013 m. buvo beveik dvigubai didesnė – 0,52 Lt, o Lietuvos vidurkis 2012 m. – 0,35 Lt.
3 pav. Šalčininkų r. bendrųjų ūkio pajamų struktūra 2013 m.
Kaip matome pateiktame 3 paveiksle, daugiausia Šalčininkų r. ūkininkai pajamų gavo iš augalininkystės – 337363 Lt, tai sudarė 56,36 proc. visų pajamų. Gyvulininkystės pajamos – 194476 Lt (32,49 proc.), suteikta paslaugų buvo už 61356 Lt (10,25 proc.) ir kitos pajamos buvo 5408 Lt (0,9 proc.).
Taip pat ūkininkai patyrė nemažai sąnaudų. Kintamosios ūkio sąnaudos Šalčininkų r. buvo vidutiniškai 294049 Lt, pastoviosios– 179042 Lt.
Subsidijų dalis pajamose Šalčininkų r. sudarė vidutiniškai 46,49 proc., kai Lietuvoje 2012 m. vidutiniškai 19,75 procento. Šis rodiklis rodo, kad be žemės ūkiui teikiamų subsidijų ūkininkai nuosavomis lėšomis negalėtų išsiverti.
