Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Šalčininkų r. respondentinių ūkių 2022 m. veiklos rezultatų apžvalga
Juzefa Matuizo
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-11-22
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga Europos Sąjungos šalių informacinė sistema. Ji skirta patogiam žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinės ir ekonominės veiklos vertinimui atlikti. Duomenis į ŪADT privalo teikti kiekviena ES valstybė narė. Pagrindinė duomenų vartotoja yra Europos Komisija ir kitos institucijos, kurios nagrinėja žemės ūkio bei kaimo plėtros problemas.
Šalčininkų r. 2022 m. surinkti ir išanalizuoti 29 respondentinių ūkių duomenys. Iš jų 27 respondentai buvo LŽŪKT Šalčininkų r. biuro klientai, 2 buvo iš apklausos. Anketas pildė 4 konsultantės. Tarp atrinktų respondentų daugiausia mišrių ūkių (13), augalininkystės (11), po 2 paukštininkystės ir uogininkystės ūkiai ir 1 daržininkystės.
Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginta žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, avižų, žirnių.
1 pav. Šalčininkų r. ūkių 2020–2022 m. pagrindinių augalų derlingumo palyginimas, t/ha
2020–2022 m. laikotarpiu Šalčininkų r. ūkininkams derlingiausi buvo 2020 m. Lyginant 2022 m. su 2020, žieminių kviečių derlingumas sumažėjo 14,45 proc., rugių –16,46 proc., avižų – 3,55 proc. ir labiausiai sumažėjo miežių derlingumas –net 40,32 proc. Tokiam derlingumo mažėjimui įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos: 2022 m. užsitęsęs šaltas pavasaris, vėliau sausros ir liūtys. Didžioji dalis Šalčininkų r. žemių priskiriamos didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėms, tai daugelio kultūrų derlingumas mažesnis nei šalies vidurkis. Lyginant Šalčininkų r. ūkių 2022 m. augalų derlingumą su Lietuvos vidurkiu, žieminių kviečių derlingumas mažesnis 41,8 proc., vasarinių miežių – 51,2 proc., avižų – 4,2 proc.
2 pav. Šalčininkų r. ūkių karvių produktyvumo 2020–2022 m. analizė
Lyginant 2021 su 2020 m., vidutinis karvių primilžis didėjo 17,59 proc., o 2022 m. mažėjo 14,33 proc., palyginus su 2020 m. Sumažėjusiam produktyvumui 2022 m. įtakos turėjo nepalankūs orai, sausra vasaros viduryje, ganyklinių pašarų stoka ir prastesnių pašarų pagaminimas.
Lyginant Šalčininkų r. ūkių karvių primilžį su Lietuvos vidurkiu, matome, kad jis daug mažesnis, 2020 m. 25 proc., 2021 m. 12,8 proc., 2022 m. net 56 proc.
Ekonominiai rodikliai
Atlikus Šalčininkų r. respondentinių ūkių analizę, apskaičiuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai.
1 lentelė. Šalčininkų r. ūkiųveiklos ekonominiai rodikliai
Grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis parodo, kiek grynojo pelno be dotacijų uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš 1 lentelės matome, kad 2020 ir 2021 m. Šalčininkų r. ūkiai buvo labai priklausomi nuo paramos ir dirbo nuostolingai, o 2022 m. šis rodiklis padidėjo ir, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra 3 kartus didesnis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Šalčininkų r. ūkiuose, 2022 m. lyginant su 2020, grynasis pelningumas padidėjo 37,8 proc., o lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, jis kasmet didesnis.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama, kad šis rodiklis neviršytų 0,6. Kuo jis aukštesnis, tuo ūkis daugiau prasiskolinęs, kuo daugiau skolinto kapitalo, tuo didesnė rizika nesugebėti įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Šalčininkų r. ūkiuose 2022 m. šis rodiklis sudarė 0,16 ir, palyginus su Lietuvos vidurkiu, yra 0,08 punkto mažesnis, tai reiškia, kad skolintos lėšos sudarė vidutiniškai 16 proc. turto. Tai rodo, kad ūkininkai skolinasi atsakingai.
Apibendrinus surinktus duomenis, galima teigti, kad Šalčininkų r. ūkininkai metai po metų stengiasi dirbti ir pasiekti geresnių rezultatų, nors galimybės ir dirvožemio našumas yra daug prastesni nei Lietuvos vidurkis
