Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Šalčininkų r. respondentinių ūkių 2018 m. veiklos analizė
2019-12-22
© LŽŪKT nuotr.
Šalčininkų r. žemdirbiai 2018 m. deklaravo 17376,87 ha žemės ūkio naudmenų, 2017 m. – 16827,84 ha, 2016 m. – 16368,16 ha. Matyti, kad kiekvienais metais dirbamos žemės plotas didėja, 2018 m. palyginti su 2017 m., deklaruota 549,03 ha daugiau, o 2017 m. palyginti su 2016 m., 459,68 ha daugiau. Taigi 2018 m. palyginti su 2016 m., deklaruota 1008,71 ha daugiau žemės ūkio naudmenų.
Kaip matyti iš 1 paveikslo ir pateiktų skaičių, deklaruojamų ir dirbamų žemės ūkio naudmenų kasmet tik daugėja. Nors Šalčininkų r. žemės priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, ūkininkai po truputį plečia savo žemės ūkio valdas.
1 pav. Bendras deklaruotas rajono respondentinių ūkių plotas, ha
Didžiausią dalį deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto sudaro ūkininkai, kurie turi nuo 100 iki 200 ha. Jų yra 48,91 proc., mažesnių ūkių, kurie turi iki 100 ha, yra 32,61 proc., o didesnių mažiau, t. y. nuo 200 iki 300 ha yra 10,87 proc., ir 300–500 ha – tik 7,61 procento.
Auginamų žemės ūkio augalų derlingumas kiekvienais metai didėja, pvz., grikių 2016 m. buvo 1,07 t/ha, o 2018 m. jau 1,21 t/ha, rugių 2016 m. – 2,38 t/ ha, 2018 m. jau 2,78 t/ha. Taip pat pasitaikė, kad 2018 m. derlius sumažėjo, pvz., kviečių 2016 m. buvo 2,81 t/ha, o 2018 m. – 2,17 t/ha (3 pav.).
2 pav. Ūkių pasiskirstymas pagal deklaruojamą plotą, proc.
3 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumas t/ha
Šalčininkų r. didžiausia dalis žemdirbių verčiasi augalininkyste, taip pat yra besiverčiančių pienine ir mėsine gyvulininkyste. Visus ūkius suskirstėme pagal laikomų karvių skaičių: iki 50 vnt., nuo 50 iki 80 vnt. ir nuo 80 iki 120 vnt. Žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kad 71,87 proc. ūkininkų laiko iki 50 karvių, 21,88 proc. augina nuo 50 iki 80 karvių ir tik maža dalis augina per 80 karvių, t. y. 6,25 procento.
Pieno primilžis iš karvės, lyginant 2017 m. ir 2018 m., nežymiai padidėjo, t. y. nuo 3,21 t iki 3,68 t, bet nepasiekė 2016 m. rezultato – 4,43 t (5 pav.).
4 pav. Ūkių pasiskirstymas pagal laikomų karvių skaičius, proc.
5 pav. Primilžis iš karvės, t
Ūkininkai, norėdami didinti ūkio gyvybingumą, savo veiklos konkurencingumą, gerinti ekonominius rezultatus, prisidėti prie geresnių darbo sąlygų kūrimo, aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos švelninimo, gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros priemonėse: ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, ,,Parama smulkiems ūkiams“. Gautas dotacijas jie dažniausiai naudoja naujai žemės ūkio technikai ir padargams įsigyti. Kiekvienais metais vis mažiau Šalčininkų r. ūkininkų gali pasinaudoti tą parama, kadangi yra labai didelė konkurencija su kitais Lietuvos rajonais. Kaip matyti 6 pav., kasmet dotacijos, susijusios su turtu, Šalčininkų r. žemdirbiai gauna vis mažiau: 2016 m. – 0,9 mln. Eur, 2017 m. – 0,75 mln. Eur, o 2018 m. – 0,52 mln. Eur. Ūkininkai noriai kreipiasi paramos ir kiekvienais metais tikisi, kad bus palankesnės sąlygos paramai gauti.
Kitą rūšį dotacijų gauna už deklaruojamą ir dirbamą plotą, t. y. dotacijos, susijusios su pajamomis. Kadangi deklaruotas plotas Šalčininkų r. su kiekvienais metais didėjo, tai ir dotacijos didėjo. (7 pav.). 2018 m. gauta 4,76 mln. Eur, 2017 m. – 4,10 mln. Eur, 2016 m. – 4,69 mln. Eur.
6 pav. Dotacijos, susijusios su turtu, mln. Eur
7 pav. Dotacijos, susijusios su pajamomis, mln. Eur
8 pav. Pardavimo pajamos, mln. Eur
Pardavimo pajamos didžiausios buvo 2017 m., mažiausiai Šalčininkų r. ūkininkai gavo 2016 m. – tik 4,57 mln. Eur, o 2018 m. – 5,23 mln. Eur. Pardavimo pajamos yra žymiai mažesnės negu kituose Lietuvos rajonuose, kadangi, kaip buvo minėta, rajono žemės yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir auginamų kultūrinių augalų derlius yra pats mažiausias.
Šalčininkų r. ūkininkai stengiasi išlikti konkurencingi Lietuvos ir užsienio rinkoje. Daug ir sąžiningai dirba, kad užtikrintų gerą pragyvenimo lygį sau ir šeimos nariams. Taip pat dalyvauja investiciniuose projektuose, mokymuose ir įvairiuose renginiuose, kad galėtų pritaikyti visas naujoves ir gaunamas žinias savo ūkiuose.
Analizė atlikta remiantis LŽŪKT Ūkio valdymo programos „e. GEBA Ekonomika“ duomenimis.
www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
