Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Šalčininkų r. 2021 m. respondentinių ūkių veiklos apžvalga
Ana Jarmolovič
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2022-12-14
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
Apžvelkime 29 Šalčininkų r. respondentinių ūkių, kurių anketos pateko į ES ŪADT, duomenis.
Šalčininkų r. 2021 m. surinkti ir išanalizuoti 29 respondentinių ūkių duomenys. Tarp atrinktų respondentų daugiausia augalininkystės ūkių (17), mišrių (10 ūkių), uogininkystės ir paukštininkystės po 1 ūkį.
Šalčininkų r. ūkininkai 2021 m. deklaravo 53649,53 ha žemės ūkio naudmenų (toliau ŽŪN), bendrai Lietuvoje uždeklaruota 2924049,09 ha ŽŪN. Taigi Šalčininkų r. ūkininkai dirba tik 1,835 proc. visų Lietuvos ŽŪN.
Dažniausiai ūkininkai augino avižas, grikius, kviečius, miežius, lubinus, kvietrugius. Stambesni ūkininkai taip pat augino ir rapsus. Kukurūzus ūkininkai augino pašarui ir silosui.
1 pav. Deklaruotas 2021 m. pasėlių plotas, ha
Šalčininkų r. didžiausia dalis ūkininkų verčiasi augalininkyste. Palyginus augintų kultūrų vidutinį derlingumą, Šalčininkų r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (2 pav.), matyti kad rajono ūkininkai gavo daug mažesnį nei Lietuvos ūkių vidurkis. Pvz. žieminių kviečių Šalčininkų r. prikulta 1,79 t/ha, Lietuvos respondentų vidurkis yra 3,93 t/ha, avižų Šalčininkų r. 1,85 t/ha, Lietuvoje vidutiniškai 4,06 t/ha, grikių derlingumas Šalčininkų r. yra didesnis, siekia 0,96 t/ha, o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 0,71 t/ha. Grikių derlius yra geresnis mažiau palankiuose ūkininkauti vietovėse. Tai galime pastebėti analizuojant 2019, 2020 ir 2021 m. duomenis (1 lentelė).
1 lentelė. Grikių derlingumo palyginimas, t/ha
2 pav. Šalčininkų r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose augintų augalų vidutinio derlingumo palyginimas, t/ha
Buvo ūkių, besiverčiančiu pienine bei mėsine galvijininkyste. Pieno primilžis kasmet didėjo, palyginus 2019, 2020 ir 2021 m. Primilžis iš vienos karvės 2021 m. Šalčininkų r. buvo 2,35 t. Tai tikrai nedidelis rezultatas, kadangi pateko ūkiai, laikantys nedaug melžiamų karvių ir neturintys galimybių investuoti į kokybiškus pašarus.
Šalčininkų r. žemdirbiai 2021 m. pateikė 2342 vnt. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, kas sudarš 16,36 proc. Vilniaus apskrities pateiktų paraiškų. Gauta 3899 890,00 Eur paramos, daugiau deklaravo dirbamo ploto ir daugiau išmokų gavo tik Ukmergės rajono ūkininkai. Kaip pasiskirstė tiesioginių išmokų parama Vilniaus r. apskrityje, galime matyti žemiau pateiktame 3 pav.
3 pav. Tiesioginės išmokos Vilniaus apskr., Eur
Iš pateiktų paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti net 157 paraiškas pateikė jaunieji ūkininkai (ūkininkai iki 40 m.), jos sudaro 15,5 proc. visų Vilniaus apskr. pateiktų paraiškų, daugiau pateikė tik Vilniaus r. ūkininkai, o mažiausiai Vilniaus miesto ūkininkai, t. y. tik 7 vnt.
4 pav. Jaunųjų ūkininkų pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms Vilniaus apskr.
Vieną iš didžiausiu Šalčininkų r. ūkininkų problemų, kad žemės ūkio naudmenos yra nepalankios ūkininkauti, todėl rajono žemdirbiai gauna paramą už ūkininkavimą vietovėse, kuriuose yra gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. 2021 m. yra gauta 2521972 Eur kas sudaro 25,59 proc. išmokėtų lėšų už plotus, priskirtus vietovėms, turinčioms gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.
5 pav. Išmokos 2021 m. už vietoves, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
Apibendrinus surinktus duomenis, galima teigti, kad metai po metų ūkininkai stengiasi dirbti ir pasiekti geresnių rezultatų, nors galimybės ir dirvožemio našumas yra žymiai prastesni nei Lietuvos vidurkis. Šalčininkų r. ūkininkai noriai dalyvauja įvairiuose projektuose, seminaruose, diskusijų grupėse, noriai atlieka bandymus savo laukuose bei praktikuoja įvairias žemės dirbimo sistemas: tiesioginė sėja į ražienas, minimalus žemės dirbimas ir tradicinis žemės dirbimas, kad užtikrintų tinkamą pragyvenimo šaltinį sau ir savo šeimos nariams.
