Šakių rajono respondentinių ūkių duomenų analizė

Vilija Daniliauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2013-10-29

Europos Sąjunga, vykdydama bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebi atskirų valstybių ekonominę ir finansinę veiklą. Tai atliekama analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. Šio tinklo paskirtis – kasmet kaupti ir apdoroti informaciją, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti ir teikti duomenis Europos Komisijai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenis į ŪADT žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Ūkiai atrenkami taip, kad respondentai atspindėtų šalies žemės ūkio veiklos subjektų visumą. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Būdami skirtingose gamtinėse zonose, jie atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas.

Pateikti 41 ūkio duomenys

2012 m. į ŪADT tinklą Šakių rajonas pateikė 41 ūkio duomenis. Iš šių respondentinių ūkių javus ir rapsus augino 19 ūkininkų, augalininkyste vertėsi 11, pienininkyste – 8. Be to, pateikti 1 mišraus augalininkystės-žolėdžių gyvulių, 1 mišraus augalininkystės-kiaulininkystės ir 1 daržininkystės ūkio duomenys.

1 pav.Respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal ekonominį dydį, tūkst. eurų

2012 m. respondentinių ūkių struktūroje vyravo ūkiai, kurių ekonominis dydis (ED) 100+250 tūkst. eurų. Jie sudaro 41,58 proc. visų tyrime dalyvavusių ūkininkų ūkių. Antroje pozicijoje – 250+500 tūkst. eurų ED atitinkantys ūkiai (17,07 proc.). Tyrime dalyvavo net 4 ūkiai, kurių ED buvo 500+1000 tūkst. eurų, 3 iš jų valdė daugiau kaip 1000 ha žemės. Lyginant su 2011 m., Šakių rajone vidutinis ūkio dydis ūgtelėjo nuo 327 ha iki 335 ha ir net 7,9 karto aplenkė 2011 m. Lietuvos vidurkį (42,21 ha).

Populiariausi 2012 m. Šakių r. auginti žemės ūkio augalai – kviečiai ir rapsai. Analizuojamų rajono ūkių vidutinis kviečių derlingumas buvo 5,94 t/ha, rapsų – 2,12 t/ha.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2012 m. sudarė 1626,85 tūkst. litų. Lyginant su 2011 m., ji padidėjo 400,78 tūkst. litų arba 32,69 procento. Augalininkystės bendroji produkcija sudarė 83,5 proc., gyvulininkystės – 15,2 proc., paslaugų pajamos –1,3 procento. Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 639,71 tūkst. litų (lyginant su 2011 m., padidėjo 104,62 tūkst. litų), pastoviosios išlaidos – 297,68 tūkst. litų (lyginant su 2012 m., sumažėjo 40,94 tūkst. litų). 2011 m. vidutinis ūkio pelnas Lietuvoje siekė 10,23 tūkst. litų, tuo tarpu Šakių r. ūkiai 2011 m. pasiekė daug geresnių rezultatų, t. y. ūkis gavo vidutiniškai 167,06 tūkst. litų gamybinės komercinės veiklos pelno. 2012 m. Šakių r. respondentinių ūkių vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas sudarė 433,97 tūkst. litų, tai yra 266,91 tūkst. litų daugiau nei 2011 metais. Tai lemė didelis grūdinių augalų derlingumas ir pakilusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos.

Paveiksle (žr. 2 pav.) grafiškai pavaizduota pagrindinių ekonominių rodiklių dinamika 1 ha žemės ūkio naudmenų per 2008– 2012 m. laikotarpį.

2 pav.Pagrindinių ekonominių rodiklių dinamika, Lt

2012 m. iš 1 ha žemės ūkio naudmenų gauta vidutiniškai 4853 Lt pajamų. Per 2008–2012 m. laikotarpį bendrosios pajamos išaugo 56,80 proc., o lyginant su 2011 m. – 29,38 procento. 2012 m. Šakių r. ūkininkai patyrė 1908 Lt/ha kintamųjų, 888 Lt/ha – pastoviųjų išlaidų. Pelno, tenkančio 1 ha žemės ūkio naudmenų, per 2012 m. buvo uždirbti 1294 litai. Gamybinės komercinės veiklos pelnas per 2008–2012 m. laikotarpį pdidėjo 1,4 karto.

Respondentiniai ūkiai gali palyginti savo ūkio atitinkamus duomenis su kitais rajono ūkiais. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai” (ŪADT tyrimo duomenys). Kasmetinis leidinys rengiamas nuo 1996 metų. Jame duomenys apie šalies ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus.