LŽŪKT Šakių r. biuras į ŪADT 2021 m. pateikė 34 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais.
Europos Sąjungos šalių ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota informacinė sistema, skirta prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominės ir finansinės veiklos stebėjimui atlikti. Duomenis į ūkio apskaitos duomenų tinklą žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Taikant statistinės atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą. Vienas respondentinis ūkis atstovauja vidutiniškai 22 šalies ūkiams. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Jie yra skirtingose gamtinėse zonose ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas.
LŽŪKT Šakių r. biuras 2021 m. pateikė 34 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Iš šių respondentinių ūkių mūsų rajone javų, rapsų, ankštinių augalų grūdams auginimu užsiima 20 ūkininkų, augalininkyste – 7, pienininkyste – 4, mišriu augalininkystės-žolėdžių gyvulių – 3.
1 pav. Respondentinių ūkių pasiskirstymas pagal ekonominio dydžio klases
Respondentinių ūkių struktūroje 2020 m. vyrauja ūkiai, kurių ekonominio dydžio klasė 9 (ekonominis dydis – 250–500 tūkst. Eur), jie sudaro 26,47 proc. visų tyrime dalyvavusių ūkininkų ūkių. Antroje pozicijoje 8 ekonominio dydžio klasę atitinkantys ūkiai (ekonominis dydis – 100–250 tūkst. Eur) – 26,47 proc. Tyrime dalyvavo net 5 ūkiai, kurių ekonominis dydis lygus arba didesnis už 10 klasę (ekonominis dydis – 500–750 tūkst. Eur).
Šakių rajonas negali pasigirti gyvulininkystės ūkių gausa. Dėl aukšto žemės ūkio naudmenų našumo balo vyrauja augalininkystės ūkiai. Kaip rodo respondentinių ūkių analizė, populiariausi augalai, auginti mūsų rajone, buvo žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai. Taip pat augintos pupos, žirniai, bulvės. Žemiau pateiktame grafike lyginamas vidutinis augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2018–2020 metais.
2 pav. Augintų augalų derlingumo dinamika
Analizuojant respondentinių ūkių augalų derlingumo rodiklius per 2018–2020 m. laikotarpį, pastebimas Šakių r. augintų populiariausių augalų didesnis derlingumas. Lyginant su 2019 m., žieminių kviečių derlingumas padidėjo 11,03 %, o lyginant su 2018 m., derlingumas šoktelėjo net 18,25 %.
Vasarinių kviečių derlingumas, lyginant su 2019 m., padidėjo 17,54 %, o lyginant su 2018 m. – net 37,42 %.
Žieminių rapsų derlingumas padidėjo 17,24 %, lyginant su 2019 m., ir 15,54 %, lyginant su 2018 metais.
Renkant respondentinių ūkių duomenis, analizuoti grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodikliai. Šių rodiklių dinamika per 2018–2020 m. laikotarpį pateikta 2 paveiksle.
3 pav. Finansinių rodiklių kitimas per 2018–2020 metų laikotarpį
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. 2020 m. analizuojami ūkiai uždirbo vidutiniškai 0,33 Eur nuo 1 pardavimo euro, tai yra 13,79 % daugiau negu 2019 metais. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklio reikšmė 2020 m. lygi 0,1. Lyginant su 2019 m., jis sumažėjo 16,67 %, tačiau, lyginant su 2018 m., padidėjo 42,86 %. Vertinant šį rodiklį be tiesioginių išmokų atskiruose ūkiuose, matyti, kad Šakių r. yra ūkių, kurie 2020 m. buvo priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis. Tai reiškia, kad jiems išgyventi be dotacijų būtų sunku.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį kito nežymiai. 2020 m. vidutiniškai visos ūkio skolos sudarė 32 proc. viso ūkio turto, 2019 m. – 33 proc., 2018 m. – 31 proc. Todėl galima teigti, kad Šakių r. ūkininkai, nors ir turi skolų, tačiau skolintų lėšų naudojimas nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.