Šakių rajono 2015 m. respondentinių ūkių analizė

Asta Kirvaitytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro apskaitos konsultantė

2016-11-28

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ji teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. LŽŪKT Šakių r. biuro konsultantės į ŪADT pateikė 43 respondentinių ūkių duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Iš atrinktų respondentinių ūkių 26 vertėsi tik augalininkyste, 17 buvo mišrūs, t. y. vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste.

Atrinkti ūkiai buvo įvairių dydžių: 16 – nuo 1 iki 100 ha, 12 – nuo 101 iki 300 ha, 9 – nuo 300 iki 500 ha, 6 – daugiau kaip 500 hektarų. Vienam ūkiui teko vidutiniškai 298,83 ha naudojamos žemės. Daugiausia auginta kviečių. Taip pat sėta rapsų, miežių, kvietrugių, cukrinių runkelių. Kai kurie ūkiai augino bulves.

Pirmoje lentelėje pateikiami vidutinio augalų derlingumo 2013–2015 m. duomenys.

1 lentelė. Vidutinio augalų derlingumo palyginimas Šakių r., t/ha

Kaip matyti iš 1 lentelės, per 3 m. kviečių, miežių, rapsų derlingumas kasmet didėjo, o kvietrugių, bulvių ir cukrinių runkelių kito.

Lyginant augalų derlingumą su vidutiniu Lietuvos respondentinių ūkių pasiektu derlingumu matyti, kad Šakių r. respondentinių ūkių visų augalų derlingumas 2015 m. didesnis nei vidutinis Lietuvoje 2014 metais.

Gyvulininkystės duomenys

Iš atrinktų respondentų 13 ūkių laikė karvių ir 2 – kiaulių. Vienam Šakių r. respondentiniam ūkiui 2015 m. vidutiniškai teko 39 karvės, o tai 23 proc. mažiau nei 2014 metais.

1 pav. Karvių vidurkis ir pieno primilžis Šakių rajone 2013–2015 m.

1 pav. galima pamatyti, kaip analizuojamų 3 m. laikotarpiu keitėsi karvių skaičiaus ir pieno primilžio iš karvės vidurkis. Vidutinis karvių skaičius buvo didžiausias 2014 m., tad ir pieno primilžis iš vienos karvės buvo didžiausias, t. y. 6,11 t, o 2015 m. sumažėjęs vidutinis karvių skaičius lėmė mažesnį primilžį iš karvės, t. y. 5,90 tonos.

Bendroji produkcija ir ekonominiai rodikliai

Tarp atrinktų respondentų 2015 m. buvo ūkių, kurie vertėsi ne tik augalininkyste ir gyvulininkyste, bet ir gavo pajamų iš paslaugų ar kitos veiklos. Žemiau pateiktame grafike matyti, iš kokių veiklos sričių ūkiai gavo daugiausia pajamų, ir kokią bendrosios produkcijos dalį jos sudarė.

2 pav. 2015 m. Šakių r. bendrosios produkcijos struktūra, proc.

2 pav. matyti, jog Šakių r. atrinktuose ūkiuose didžiausią dalį sudarė augalininkystės pajamos (83 proc.), daug mažiau – gyvulininkystės (16 proc.) ir tik 1 proc. – paslaugų pajamų.

2 lentelėje pateikiami Šakių r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai. Joje matyti, kaip keitėsi vidutiniškai vienam ūkiui tenkanti bendroji produkcija, sąnaudos ir grynasis pelnas nuo 2013 m. iki 2015 metų.

2 lentelė. Šakių r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Lyginant 2015 m. Šakių r. vidutinę respondentinio ūkio bendrąją produkciją, sąnaudas ir grynąjį pelną su 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, matyti, kad 2015 m. Šakių r. ekonominiai rodikliai buvo ženkliai didesni. Nuo 2013 m. matomas bendrosios produkcijos didėjimas, sąnaudų mažėjimas ir grynojo pelno didėjimas. 2014 m. lyginant su 2013 m., bendroji produkcija padidėjo 11,41 proc., sąnaudos mažėjo 2,97 proc., grynasis pelnas padidėjo 119,68 procento. 2015 m. lyginant su 2014 m., visi rodikliai mažėjo. Bendroji produkcija sumažėjo 6 proc., sąnaudos – 6,9 proc., grynasis pelnas – 3,06 procento.

3 lentelė. Šakių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2013–2015 m.

Iš 3 lentelės matyti, jog Šakių r. ūkiuose kapitalo pakankamumo rodiklis buvo aukštas. Tai rodo, jog ūkiai stabilūs, didesnę dalį turto įsigiję nuosavomis lėšomis.

Bendrasis įsiskolinimo rodiklis per 3 analizuojamus metus kito nežymiai ir yra mažas. Tai rodo, jog labai nedidelė dalis turto finansuota skolintomis lėšomis.

Ūkių bendrojo mokumo rodiklis labai išaugo 2015 m., tai rodo, kad buvo sukaupta pakankamai apyvartinių lėšų, kurių ūkiai nepajėgė panaudoti.

Grynasis pelningumas per 3 analizuojamus metus taip pat nežymiai kito. 2015 m. vienam pardavimo eurui teko 0,18 Eur grynojo pelno. Tai rodo, jog ūkiuose buvo problemų su kainodara arba jie negebėjo kontroliuoti gamybos išlaidų.

Pažvelgus į turto apyvartumo rodiklius matyti, jog 2013–2015 m. jie taip pat kito nežymiai. 2015 m. 1 turto euras sukūrė 0,39 Eur pajamų.

Ūkiuose subsidijų dalis taip pat labai nedidelė – apie 15 procentų. Tai reiškia, jog ūkiai nepriklausomi nuo dotacijų, o didžiąją dalį pajamų sudarė produkcijos pardavimo ar paslaugų teikimo pajamos.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi