Rokiškio rajono respondentinių ūkių 2024 m. duomenų analizė

Rasa Jurkštienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-11-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Rokiškio r. biuro konsultantai į ŪADT 2025 m. pateikė 36 anketas apie ūkių 2024 m. gamybinę ir finansinę veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT yra ES šalių duomenų sistema, leidžianti vertinti žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų lygį, veiklos rezultatus ir stebėti, ar reikėtų keisti valdymo sprendimus žemės ūkio sektoriuje .Šiuo tikslu kiekvienoje ES valstybėje nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekamas duomenų monitoringas ir tam naudojamas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atrenka apie 1300 respondentinių ūkių, o Rokiškio rajono biuro konsultantai į ŪADT 2025 m. pateikė 36 anketas apie ūkių 2024 metų gamybinę ir finansinę veiklą. Kadangi atrinkti prekiniai ūkiai atspindi visumą, atranka vykdoma pagal tam tikrus požymius, laikantis savanoriškumo, konfidencialumo principų, ir skelbiami tik apibendrinti duomenys.

Statistinė informacija ir analizė reikalingi priimant politinius sprendimus žemės ūkio sektoriuje, ES vertinimui bei kitoms institucijoms, organizacijoms, atstovaujančioms žemės ūkio produkcijos gamintojams bei patiems ūkiams, nes leidžia palyginti ne tik rajono duomenis, bet ir visos šalies šios srities gamintojų rodiklius.

Ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotus

Rokiškio rajonas atitinka Lietuvos ūkių tendencijas – didžiausią dalį užima vidutinio dydžio ūkiai. Rajone ūkiai, dirbantys nuo 100 iki 200 ha žemės plotus 2024 m. sudarė 35,53 %, maži, dirbantys iki 50 ha – 13,82 %, o dideli, dirbantys nuo 300 iki 500 ha ir daugiau, sudarė 24,34 % visų ūkių. Labai stambių ūkių, dirbančių daugiau kaip 500 ha, rajone 2024 m. buvo 1,32 %.

1 pav. Rokiškio rajono ūkių skaičiaus pasiskirstymas pagal žemės plotus 2022–2024 m.

Pagal dirbamos žemės plotus 2022–2024 m. ūkiai kito netolygiai, tik dirbančių 75–100 ha per trejus metus sumažėjo nuo 29 iki 24 vnt., kas sudaro 17 %, o dirbančių 100–200 ha skaičius per trejus metus padidėjo 4 vnt., t. y. 8 %.

Augalininkystės duomenys

Derlingumas – žemės ūkio produkcijos kiekis, gaunamas iš ploto vieneto. Jis priklauso ne tik nuo augalo gebėjimo duoti gerą derlių bei kitų veiksnių: dirvožemio savybių, laistymo, tręšimo, gamtos sąlygų.

Rokiškio rajone labiausiai paplitę augalininkystės ūkiai, kurie augina javus ir kitas lauko kultūras. Palyginkime 2022–2024 m. Rokiškio rajono respondentinių ūkių derlingumo vidurkį su to paties laikotarpio Lietuvos respondentų duomenimis (1 lentelė).

1 lentelė. Rokiškio r. ūkių vidutinio derlingumo palyginimas su Lietuvos vidurkiu 2022–2024 m., t/ha

Pastebime, kad Rokiškio r. ūkiuose 2022 m. šių kultūrų derlingumas buvo didesnis už to paties laikotarpio Lietuvos žieminių kviečių, vasarinių kvietrugių, vasarinių miežių, grikių, avižų, žirnių, pupų derlių. Mažesnis derlingumas, palyginus su šalies respondentiniais ūkiais, 2023–2024 m. buvo vasarinių ir žieminių kviečių, žiemių ir vasarinių kvietrugių, žieminių rugių, vasarinių ir žieminių rapsų, avižų, žirnių, pupų.

Auginamų kultūrų derlingumo pokyčius Rokiškio rajone matome 2 paveiksle. Lygindami 2022 ir 2023 m. duomenis, pastebime, kad 2023 m. daugelio kultūrų derlingumas mažėjo, išskyrus žieminių rapsų ir pupų, o 2024 m. buvo didesnis kviečių, žieminių kvietrugių, pupų, žirnių derlingumas nei 2022 ir 2023 m. , tačiau sumažėjo vasarinių kvietrugių ir vasarinių rapsų.

2 pav. Rokiškio rajono respondentinių ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas 2022–2024 m.

Klimato kaitos pokyčiai lemia ir derlingumo pokyčius, kuriems gamtos sąlygos turi didelės reikšmės. Grūdų augintojai 2023–2024 m. patyrė derliaus nuotolių dėl pavasarinių šalnų, sausrų, karščio poveikio. Labai nukentėjo žirnių derlius – ne tik dėl sausros, bet ir dėl išguldymo.

Gyvulininkystės duomenų apžvalga

3 paveiksle matome, kaip kito primilžis iš vienos karvės. Lietuvos mastu 2023 m. sumažėjęs primilžio kiekis 2024 m. išaugo ir viršijo 2022–2023 m. rodiklius. Rokiškio r. primilžio kiekis, 2023 m. sumažėjęs nuo 4,16 iki 3,65, kas sudarė 12,3 proc., 2024 m. padidėjo iki 4,13 t iš vienos karvės, t. y. 13,2 proc., bet dar nepasiekė 2022 m. kiekio.

Kritimą lėmė dėl nepalankių oro sąlygų pasigaminti prastesnės kokybės pašarai, sumažėjęs jų maistingumas, jų kainos augimas, įtakos galėjo turėti bandos priežiūra ir valdymas.

3 pav. Rokiškio r. ir Lietuvos respondentinių ūkių primilžio iš vienos karvės kaita 2022–2024 m., t

Ekonominiai rodikliai

Kiekvienos veiklos tikslas – ne tik gauti pajamų, bet ir dirbti pelningai. Tai reiškia, kad iš veiklos gautos pajamos turi viršyti tai veiklai atlikti patirtas sąnaudas. Pelnas rodo veiklos efektyvumą, ekonominę naudą ir plėtros galimybę. Pelningumas atspindi ekonominę situaciją sektoriuje, t. y. ar, nepaisant gamtos, rinkos sąlygų, veikla išlieka efektinga.

Vienas iš svarbiausių rodiklių – grynasis pelningumas. Jis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo euras. Ypač svarbus rodiklis – grynasis pelningumas be dotacijų.

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai 2022–2024 m., koef.

Iš surinktų 2 lentelės duomenų matome, kad Rokiškio r. ūkininkų 2024 m. veikla buvo pelninga. Grynojo pelningumo koeficientas siekė 0,25 ir atitiko Lietuvos ūkių vidurkį. 2023 m. kritęs grynasis pelningumas, palyginus su 2022 m., per 2024 m. rajone padidėjo, bet nepasiekė 2022 m. lygio.

2023 m. prastus rezultatus lėmė ženkliai pakilę trąšų, augalų apsaugos priemonių, kuro kainos bei kritę produkcijos supirkimo kainos.

4 pav. Lietuvos ir Rokiškio rajono respondentų grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, pokyčiai 2022–2024 m.

Pagal grafiko duomenis matome, kad grynojo pelningumo be dotacijų reikšmė 2023– 2024 m. neigiama. Tai rodo, kad be nacionalinės ir ES pagalbos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir pan.) ūkiai neišgyventų. Šie sunkumai tenka ir Rokiškio rajono, ir Lietuvos ūkiams.

Vertinant pagal dirbamos žemės plotus, visų ūkių šio rodiklio reikšmės 2023–2024 m. neigiamos. Tai matome 5 paveiksle. Mažiausią efektyvumą 2023 m. pasiekė veiklą vykdantys 50– 75 ha žemės plotuose (kiekvienas parduotos produkcijos euras uždirbo 1,91 euro nuostolio), o 2024 m. .dirbančių nuo 30– 50 ha, grynojo pelningumo be dotacijų reikšmė buvo -0,73.

5 pav. Rokiškio rajono respondentų grynasis pelningumas be dotacijų2022–2024 m. pagal plotus, koef.

Duomenų analizė rodo, kad netekus tiesioginių išmokų vien iš ūkio produkcijos pardavimo vykdyti pelningą veiklą būtų labai sudėtinga.

Rodiklio reikšmė priklauso nuo:

pardavimo pajamų didėjimo (aukštesnės pridėtinės vertės produktai – specializuoti ir ekologiški augalai, produkcijos perdirbimas),
efektyvesnės rinkodaros (didinti pardavimų apimtis, ieškoti naujų kanalų),
sąnaudų mažinimo (efektyvus trąšų, augalų apsaugos priemonių naudojimas, technikos atnaujinimas ir priežiūra, taupant kuro bei remonto sąnaudas),
valdymo gerinimas (investuoti į naujas technologijas, optimizuoti skolinimosi kaštus).

Šie efektyvūs sprendimai reikalingi pelningumo lygiui kelti, kad mažėtų priklausomybė nuo gaunamų dotacijų. Reikia atlikti analizę apie neišnaudotus ūkio rezervus, ieškoti būdų, galimybių, kurie leistų užtikrinti pelningą veiklą.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas