Rokiškio rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Virginija Žuklytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-16

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje. Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Pateikiame Rokiškio r. respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiais metais LŽŪKT Rokiškio r. konsultavimo biure užpildytos 32 respondentinių ūkių anketos. Ūkiai skiriasi savo ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Pagal ūkinę veiklą atrinkta 11 augalininkystės, 8 gyvulininkystės ir 13 mišria ūkine veikla užsiimančių ūkių.

1 pav. Respondentinių ūkių bendro žemės ploto palyginimas, ha

Kaip parodyta 1 pav., pagal dirbamos žemės plotą (vidutiniškai rajone 2014 m.) analizuoti ūkiai daug didesni nei Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis bendras žemės plotas (lyginant su 2013 m. duomenimis).

Analizuojant 2014 m. rajono respondentų derliaus rodiklius matosi, kad javų derlingumas mažesnis nei Lietuvos vidurkis (2 pav.). Tam didelės įtakos turėjo rajono geografinė padėtis – Rokiškio rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkavimui vietovių. 2014 m. žiema buvo nepalanki žieminiams javams. Didžioji dalis pasėlių nušalo, o žiemos šalčius atlaikiusių pasėlių derlingumas sumažėjo (rugių derlingumas – 0,99 t/ha) daugiau nei pusiau, palyginti su 2013 metais. Žieminiais rapsais užsėti laukai, veikiami jiems netinkamų oro sąlygų, po šalnų neatsigavo ir, suprantama, nedavė jokio derliaus. Taigi, 2014 m. javus auginantiems Rokiškio r. ūkininkams nubuvo patys sėkmingiausi.

2 pav. Javų derlingumo palyginimas, t/ha

Didžioji dalis rajono respondentų 2014 m. vertėsi gyvulininkyste arba mišria ūkine veikla. Laikomų karvių skaičius 2014 m., lyginant su 2013 m., šiek tiek sumažėjo, bet padidėjo viename ūkyje daugiausia laikomų gyvulių skaičius – 227 (2013 m. buvo 207).

3 pav. Karvių skaičiaus palyginimas, vnt.

Šiame specializuotos pienininkystės ūkyje (227 karvės) primilžis iš karvės 2014 m. buvo didžiausias ir siekė 7,155 t iš karvės, o vidutinis primilžis – 5 t iš karvės. Tai rodo, kad rajono pienininkystės ūkiai nežymiai atsilieka nuo 2013 m. Lietuvos vidurkio. Mažiausias primilžis minėtais metais – 3,8 t iš karvės. Lyginant su 2013 m., primilžis iš vienos karvės sumažėjo vos daugiau nei 5 procentais. Tam turėjo įtakos ir tai, kad mažėjant pieno supirkimo kainoms, dalis pienininkyste užsiimančių ūkių savo veiklą pakeitė į augalininkystę arba mėsinę gyvulininkystę.

Nors dauguma respondentų 2014 m. vertėsi gyvulininkyste arba mišria ūkine veikla, ūkio bendrosios produkcijos struktūroje vyrauja augalininkystė, kuri sudaro net 64 procentus. Gyvulininkystė ūkio bendrosios produkcijos struktūroje tesiekia 22 procentus. Iš dalies tokią situaciją lėmė valstybės ekonominė politika.

4 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje, %

Rokiškio r. subsidijų gamybai dalis pajamose sudaro 26,85 proc., kaip parodyta 5 pav., ir 4,14 proc. lenkia vidutinę Lietuvos respondentinių ūkių.

5 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, %

Bendrasis respondentinių ūkių įsiskolinimas, rodantis, kokia turto dalis yra finansuojama skolomis, 13 proc. mažesnis už 2013 m. Lietuvos vidurkį, o ūkių turto apyvartumas mažesnis beveik 26 procentais.

Parengta pagal Rokiškio r. 2014 m. respondentinių ūkių analizę.