Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Raseinių rajono respondentinių ūkių 2013 metų duomenų analizė
Danguolė Narbutienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro apskaitos konsultantė
2014-10-26
Ūkių apskaitos duomenų tinklas - tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama Bendrąjai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Tikslas – duomenų, apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą, kaupimas. Duomenis į ŪADT žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Skelbiami tik bendri duomenys apie ūkių vidutinius rezultatus.
Apibendrinti rajono respondentinių ūkių duomenys
Visuose Lietuvos rajonuose yra respondentinių ūkių. Jie atrenkami statistinės atrankos metodo būdu. Raseinių rajone buvo atrinkti 26 ūkiai, iš kurių 8 ūkiai yra augalininkystės, o likusieji – mišrūs. Didžiausias dirbamas plotas yra 365,68 ha, mažiausias – 13,17 ha.
Raseinių rajono respondentinių ūkių javų derlingumas 2013 m. buvo didesnis, lyginant su 2012 m. vidutiniu visoje Lietuvoje. Mažesnis rajono derlingumas buvo tik kviečių ir rapsų. Populiariausia kultūra šiemet analizuojamame rajone buvo miežiai. O derlingiausi – kviečiai. Šiemet mažiausiai derliaus atnešė avižos.
1 pav. Javų derlingumas, t/ha
Raseinių rajone daugiausia ūkių yra mišrūs, todėl taip pat svarbu laikomas galvijų skaičius ir primelžto pieno kiekis. Ūkyje didžiausias laikomas karvių skaičius – 140, mažiausias – 1. Daugiausia iš vienos per metus karvės primelžta 9020 kg, mažiausia – 3029 kg. Daugiausiai primelžęs ūkininkas savo ūkyje laiko 98 karves, o mažiausiai – 8. Daugiausiai rajone karvių laikantis ūkininkas iš vienos karvės pieno primelžia 15,6 proc. mažiau, nei vidutiniškai rajone.
2 pav. Galvijų skaičius ir primelžtas pieno kiekis iš vienos karvės per 2013 m.
Raseinių rajone respondentinių ūkių bendroji produkcija nemaža, tačiau kintamosios ir pastovios sąnaudos taip pat nemažos. Bendrojoje produkcijoje šios sąnaudos sudaro 73 proc. Kurie ūkiai yra didesni, tie nepatiria nuostolio, o kurie mažesni ir negauna daug pajamų, gauna nuostolį. Tačiau tai daug priklauso ir nuo pačių ūkininkų. Yra tokių, kurie su mažesne bendrąja produkcija ir pajamomis, gauna pelną, nes kontroliuoja sąnaudas.
Ūkių kapitalo pakankamumas tikrai ganėtinai geras – 81,31 proc, lyginant su 2012 m. vidutiniu Lietuvoje (86,96 proc.). Kuo jis didesnis, tuo ūkis gali lengviau nuosavu kapitalu padengti įsipareigojimus. Bendrojo įsiskolinimo rodiklis daugumoje ūkių neviršija 0,5, tik keliuose jis didesnis. Tai rodo, kad ūkiuose įsiskolinimas nėra didelis.
Vidutinis rajone grynasis pelningumas yra 0,03, o subsidijų dalis pajamose – 20,09. Galima teigti, kad kai kurie respondentiniai ūkiai yra priklausomi nuo subsidijų, ES parama yra labai reikalinga, be jų ūkiai taptų nuostolingi ir veiklą vykdyti butų daug sunkiau.
Parengta pagal Raseinių rajono respondentinių ūkių analizę.
