Raseinių r. respondentinių ūkių 2024 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2025-12-08

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 40 respondentų ūkių 2024 apskaitos metų duomenys. Kokios tendencijos vyravo šio regiono ūkiuose?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis. ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 40 respondentų ūkių 2024 apskaitos metų duomenys. Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelerių metų, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Augalininkystės apžvalga

Apklaustieji Raseinių r. ūkininkai 2024 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, žirnių ir pupų. Analizuojant duomenis matyti, kad derlingiausi 2024 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 4,11 t/ha, žieminiai kviečiai – 5,43 t/ha), miežiai (4,85 t/ha), kvietrugiai (3,54 t/ha), pupos (3,38 t/ha), žirniai (2,55 t/ha) ir kt. Lyginant 2024 ir 2023 metų derlingumu, pokytis nėra žymus. Daugumos kultūrų derlius sumažėjo (kviečių, kvietrugių, žirnių, pupų), tik vienų miežių derlius padidėjo. Sumažėjimas matomas apie 6–10 proc. Tai labai priklauso nuo oro sąlygų, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Nors 2024 m. oro temperatūra buvo palanki augimui, drėgmės trūkumas ar ekstremalūs reiškiniai sumenkino augalo potencialą ir derliaus kokybę.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. yra nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių. Tačiau jau ne vienerius metus pastebima, kad ūkiuose yra mažinamas gyvulių skaičius dėl mažėjančių pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį. Kai kurie ūkiai išsiparduoda visus gyvulius ir pereina prie augalininkystės.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad augalininkystės produkcijos savikainos ir pajamų santykis didėja, vadinasi, toms pačioms pajamos uždirbti patiriama daugiau sąnaudų.

1 lentelė. Parduotos produkcijos savikainos santykis su pajamomis

Aukšta rodiklio reikšmė – viršijanti 1, rodo, kad ūkis patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pardavimo pajamų, t. y. išlaidos viršijo pardavimo pajamų vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkiui rekomenduojama analizuoti pagrindinių išlaidų, patirtų parduotai produkcijai pagaminti, susidarymo priežastis ir struktūrą bei ieškoti galimybių jas mažinti, taip didinant savo pranašumą rinkoje bei mažinant priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. Šio rodiklio ribos yra nuo 50 iki 90 centų vienam pardavimo eurui.

2 lentelė. Pieninių karvių skaičius Raseinių r.

Kalbant apie pieninę gyvulininkystę (2 lentelė), matyti, kad analizuojant 2022–2024 m. matyti, kad melžiamų karvių skaičius viename ūkyje didėjo, tačiau ūkių, laikančių pienines karves, mažėjo. Mažėjimas labai didelis – beveik trečdaliu. Lietuvos mastu situacija panaši. Vadinasi ūkių, užsiimančių pienine gyvulininkyste, mažėja, bet likusieji tampa stambesni. Atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad yra labai pririšama prie ūkio, nepavyksta išvažiuoti ilgesniam laikui.

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kurisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Iš 1 paveikslėlio matyti, kad Raseinių rajono respondentų grynojo pelningumo rodiklis 2022–2023 m. mažesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu. Tačiau 2024 m. jis gana ryškiai didesnis. Tam galėjo turėti įtakos patiriamų sąnaudų mažėjimas, arba pardavimo pajamų didėjimas. Taip pat ir oro sąlygos 2024 metais. Raseinių rajone jos buvo palankesnės nei kituose rajonuose. Nuimtas kokybiškesnis derlius, ir gautos didesnės pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.

1 pav. Grynojo pelningumo rodiklis

Dar vienas ūkiui svarbus rodiklis yra grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

2 pav. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkiai yra priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. 2023–2024 m. šis rodiklis Raseinių r. buvo net minusinis, o Lietuvos vidutinis visais metais taip pat minusinis. Vadinasi 2022 m. Raseinių r. ūkininkai buvo mažiau priklausomi nuo dotacijų, negu kitais analizuojamais metais.

Taip pat svarbu paminėti ir skolos rodiklį, kuris analizuojamu laikotarpiu Raseinių r. didėjo nuo 0,26 iki 0,28. Tuo metu Lietuvos mastu šis rodiklis buvo pastovus – 0,22. Tačiau skirtumas nedidelis, o rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Jis parodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Galima teigti, kad šis rodiklis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, įgyvendinti investicijas, susijusias su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2024 m. buvo ne tokie derlingi kaip 2022–2023 m., tik oro sąlygos buvo palankesnės. Bent jau kelis pastaruosius metus ūkiams sunku išgyventi be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbti pelno. Daugumos kultūrų derlingumas smuko 6–10 %. Gyvulininkystės ūkių skaičius mažėjo, nors viename ūkyje laikomų karvių skaičius didėjo, o sąnaudos augo greičiau nei pajamos. Skolos rodiklis išliko saugiose ribose, todėl ūkiai iš esmės finansiškai stabilūs, bet stipriai priklausomi nuo paramos.

Parengta pagal Raseinių r. 2024 m. respondentų ūkių analizę.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas