Raseinių r. respondentinių ūkių 2023 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2024-12-04

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 42 respondentų ūkių 2023 apskaitos metų duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Apibendrinti Raseinių r. respondentų ūkių duomenys

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 42 respondentų ūkių 2023 apskaitos metų duomenys. Daugumos ūkių duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelių metų veiklos rodiklius, pažiūrėti, kaip jie keitėsi.

Augalininkystės apžvalga

Augalininkystės ūkiams 2023 m. buvo sunkūs, nes trąšos brangios, grūdų supirkimo kainos žemos. Apklaustieji Raseinių r. ūkininkai 2023 m. daugiausia augino kviečių, miežių, ankštinių. Analizuojant duomenis, matyti, kad Raseinių r. respondentai nesiekė tokio derlingumo, koks buvo visos Lietuvos rodiklis.

Derlingiausi 2023 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 6,4 t/ha, žieminiai kviečiai – 7,10 t/ha), miežiai (4,06 t/ha), pupos (3,97 t/ha), rapsai (3,34 t/ha) ir kt. Derlingumas labai priklauso nuo oro sąlygų, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Taip pat ūkininkai vis dažniau pradeda naudoti naujas tręšimo technologijas, kurios padeda gauti geresnį ir gausesnį derlių.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. yra nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių, tačiau jau pastebima, kad ūkiuose dėl žemų pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį mažinama gyvulių. Kai kurie ūkiai išparduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.

Pardavimo savikainos dalies pardavimo pajamose rodiklis rodo ūkio pagrindines išlaidas, tenkančias vienam pardavimo eurui. Pagal šį rodiklį galima spręsti apie ūkio pagrindinės veiklos efektyvumą, gebėjimą kontroliuoti išlaidas. Šio rodiklio ribos yra nuo 50 iki 90 centų vienam pardavimo eurui. Didesnė rodiklio reikšmė nei vienetas rodo, kad ūkis patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pardavimo pajamų. t. y. išlaidos viršija pardavimo pajamų vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkiui rekomenduojama analizuoti pagrindinių išlaidų, patirtų parduotai produkcijai pagaminti, susidarymo priežastis ir struktūrą bei ieškoti galimybių jas mažinti didinant savo pranašumą rinkoje, mažinant priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.

Iš pateiktos 1 lentelės matyti, kad visų ūkių produkcijos savikainos ir pajamų santykis didėjo, vadinasi, toms pačioms pajamoms uždirbti patirta daugiau sąnaudų.

1 lentelė. Pardavimo savikainos dalis pardavimo pajamose, koef.

Arba tiesiog savikaina didėja greičiau nei pardavimo pajamos. Daugiausia savikaina išaugo augalininkystės ūkiuose. Tam turėjo didelės reikšmės brangiai nusipirktos trąšos ir augalų apsaugos priemonės, kritusios grūdų supirkimo kainos.

Vidutinis laikomų karvių skaičius gyvulininkystės ūkiuose išliko gana stabilus: 2021 m. – 31,91 vnt., 2022 m. – 32,22 vnt. ir 2023 m. – 31,67 vnt. Tačiau žiūrint kelis metus atgal, matosi, kad po truputį ūkiai stambėjo, mažesni su gyvuliais traukėsi iš ūkininkavimo arba rinkosi augalininkystės produkcijos gamybą. Atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad pririšama prie ūkio, nelabai pavyksta išvažiuoti ilgesniam laikui.

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kurisrodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Iš 1 paveikslėlio matyti, kad Raseinių r. respondentų grynojo pelningumo rodiklis mažesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu, o 2023 m. jis mažiausias, lyginant praėjusius trejus metus. Toks grynojo pelningumo sumažėjimas jau buvo matomas iš ankstesnių analizuotų duomenų apie savikainą. Šis rodiklis, jei ūkininkas planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc., o norint gauti paskolą, pelningumas turi būti dar didesnis.

1 pav. Grynojo pelningumo rodiklis

Dar vienas ūkiui svarbus rodiklis yra grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

2 pav. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Lyginant Raseinių r. respondentinių ūkių duomenis, 2021 su 2022 m., buvo padidėjimas, tačiau 2023 m. šis rodiklis žymiai nukrito ir tapo neigiamas. Tačiau ir visos Lietuvos vidurkis yra neigiamas. Tam turėjo įtakos, kaip ir minėta, aukštos trąšų, augalų apsaugos produktų kainos ir nukritusi grūdų supirkimo kaina. Žiūrint į abu paveikslėlius, matyti, kad kitų rajonų ūkininkai yra mažiau priklausomi nuo dotacijų, negu Raseinių r.

Dar vienas labai svarbus ir neatskiriamas yra skolos rodiklis, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Raseinių r. respondentų skolos rodiklis 2021–2023 m. išliko stabilus, t. y. 0,27, o visos Lietuvos bendras rodiklio vidurkis žemesnis. Rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Galima sakyti, kad šis rodiklis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2023 m. buvo derlingi, tačiau finansinių požiūriu prasti. Savikaina didelė, grūdų kainos žemos. Jei ne gautos dotacijos už pasėlius ir gyvulius, ūkiai dirbtų patirdami nemažų nuostolių.

Parengta pagal Raseinių r. 2023 m. respondentų ūkių analizę.