Raseinių r. respondentinių ūkių 2022 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2023-09-27

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 43 respondentų ūkių 2022 apskaitos metų duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Apibendrinti Raseinių r. respondentų ūkių duomenys

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 43 respondentų ūkių 2022 apskaitos metų duomenys. Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl ūkininkui galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelerius savo ūkio veiklos metus, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Augalininkystės apžvalga

Apklaustieji Raseinių r. ūkininkai 2022 m. daugiausia augino kviečių, miežių, rapsų, žirnių. Analizuojant duomenis matyti, kad derlingiausi 2022 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 4,46 t/ha, žieminiai kviečiai – 5,81 t/ha), miežiai (5,17 t/ha), žirniai (2,80 t/ha), rapsai (2,77 t/ha) ir kt. Lyginant 2022 ir 2021 m. derlingumus, pokytis nežymus, matomas padidėjimas. Tai labai priklauso nuo oro sąlygų, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Tai pat vis dažniau ūkininkai pradeda naudoti naujas tręšimo technologijas, kurios padeda gauti geresnį ir gausesnį derlių. Lyginant Raseinių r. ir visos Lietuvos vidurkį, šio rajono ūkininkų derlingumai didesni, tačiau skaičiuojant visos Lietuvos vidurkį įtraukiamas ir nederlingose vietovėse gaunamas derlius.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. dar nemažai ūkių, auginančių gyvulius, tačiau kasmet pastebima, kad ūkiuose yra mažinamas gyvulių skaičius dėl mažėjančių pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį. Kai kurie ūkiai išsiparduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad produkcijos savikainos ir pajamų santykis didėja, vadinasi, toms pačioms pajamoms uždirbti patiriama daugiau sąnaudų.

1 lentelė. Parduotos produkcijos savikainos santykis su pajamomis

Taip pat savikaina didėjo greičiau nei pardavimo pajamos. 2022 m. įtakos turėjo ir prasidėjęs karas, dėl jo buvo labai sukilusios trąšų ir augalų apsaugos produktų kainos. Ir tai turės įtakos 2023 m., nes dabar jau šios kainos krenta, o dauguma ūkininkų yra nusipirkę aukštomis kainomis. Atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad labai pririšama prie ūkio. Ūkininkas negali palikti jo ir išvykti atostogų ar išvažiuoti ilgesniam laikui.

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Iš 1 pav. matyti, kad Raseinių r. respondentų grynojo pelningumo rodiklis mažesnis, lyginant su visos Lietuvos vidurkiu, o 2022 m. ne didėjo, lyginant 2020–2022 m., kaip Lietuvos vidurkis, o mažėjo. Kaip minėta, tam įtakos galėjo turėti brangios trąšos ir augalų apsaugos priemonės, kritusios grūdų kainos. Šis rodiklis, ūkininkams planuojant gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

1 pav. Grynojo pelningumo rodiklis

Dar vienas ūkiui svarbus rodiklis yra grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos.

2 pav. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai, ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. 2020– 2021 m. šio rodiklio Lietuvos vidurkis neigiamas, tik 2022 m. tapo teigiamas. Raseinių r. respondentų šis rodiklis buvo teigiamas (2020 m. – 0,12, 2021 m. – 0,11, 2022 m. – 0,14). Taigi Raseinių r. ūkininkai yra mažiau priklausomi nuo dotacijų, negu apskritai paėmus visos Lietuvos respondentinius ūkius.

Taip pat svarbu paminėti ir skolos rodiklį. Jis, lyginant 2020–2022 m., Raseinių r. respondentų didėjo, tačiau tik 2022 m. buvo aukštesnis negu Lietuvos vidurkis (2022 m. Raseinių r. – 0,27, Lietuvos – 0,24, 2021 m. Raseinių r. – 0,26, Lietuvos – 0,42, 2020 m. Raseinių r. – 0,24, Lietuvos – 0,67). Rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Jis parodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Galima teigti, kad šis rodiklis normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, įgyvendinti investicijas, susijusias su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2022 m. buvo derlingi, pelningi. Ūkiai gali be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbti pelno, nors ir nedaug.

Parengta pagal Raseinių r. 2022 m. respondentų ūkių analizę