Gruodžio 01 d., trečiadienis | 21

Raseinių r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-11-15

Raseinių r. šiemet į Ūkių apskaitos duomenų tinklą surinkti ir išanalizuoti 41 respondento ūkio 2020 m. apskaitos duomenys. Daugelio ūkių duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelerius metus, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis. ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Išsamiau paanalizuokime Raseinių r. respondentinių ūkių duomenis.

Augalininkystės apžvalga

Raseinių r. respondentiniai ūkiai 2020 m. daugiausia augino kviečių, miežių, rapsų, žirnių ir pupų. Analizuojant įdomiausia tai, kokia buvo 1 tonos savikaina iri kaip keitėsi derlingumas. Iš analizuojamų duomenų matyti, kad derlingiausi 2020 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 4,98 t/ha, žieminiai kviečiai – 6,83 t/ha), toliau miežiai – 5,15 t/ha, pupos – 4,08 t/ha, rapsai – 3,31 t/ha, žirniai – 2,70 t/ha ir kt. Lyginant paskutinių 3 metų (2018, 2019 ir 2020) derlingumą, matomas nuoseklus didėjimas, o pupų derlingumas 2020 m. labai šoktelėjo, lyginant su ankstesniais, beveik 1,5 karto. Augalininkystės ūkiuose svarbu, kaip pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimas ir pan. Kuo toliau, tuo labiau ūkininkai pradeda naudoti naujas tręšimo technologijas, padedančias gauti geresnį ir gausesnį derlių.

Taip pat labai svarbu gaunamo derliaus savikaina. Kaip matyti iš 1 pav. diagramos, 2020 m. didžiausia yra rapsų savikaina (269 Eur/t), toliau mažiau reikėjo įdėti auginant žirnius (175 Eur/t), o mažiausiai – miežius (107 Eur/t).

1 pav. Augalininkystės produktų savikaina, Eur/t

Diagramoje labai aiškiai matome, kad nuo 2018 m. savikaina mažėja, vadinasi ūkininkai vis labiau išmoksta mažesnėmis sąnaudomis gauti geresnį derlių. Tad įtakos turi naujesnės technikos įsigijimas, su kuria galima ekonomiškiau atlikti žemės dirbimo ir kitus darbus, mažiau sunaudoti trąšų, augalų apsaugos priemonių ir pan.

Lietuvoje kol kas daržoves augina tikrai maža dalis ūkių, o Raseinių r. respondentiniai ūkiai iš daržovių augino tik bulves, kurių derlingumas, lyginant 2020 su 2018 ir 2019 metais, žymiai sumažėjo: nuo 13.88 t/ha iki 7,94 t/ha. Tuo tarpu Lietuvos vidurkis išliko stabilus – apie 14 t/ha. Įtakos derliui galėjo turėti šiame rajone nepalankios oro sąlygos. Bulvės tiesiog nesudygo. Taip pat jas ūkininkai kol kas dažniausiai augina tik savo reikmėms, mažai sutelkdami dėmesio į galimus pardavimus.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių, tačiau jau nuo 2017 m. ūkininkai pradėjo išsiparduoti gyvulius. Tai daugiausia paskatino už pieną ir parduodamus gyvulius mokama vis mažesnė kaina. Labai svarbu pasižiūrėti, kiek sumažėjo laikomų gyvulių.

2 pav. Galvijų skaičius, vnt.

Iš 2 pav. matyti, kad ir ūkio sąlyginių gyvulių, ir karvių skaičius didėja, o analizuojami ūkiai stambėja. Dabar daugiausia yra išlikę arba labai dideli gyvulininkystės ūkiai, arba maži, kurie turi tik po kelias melžiamas karves ir beveik neparduoda pieno, o jas laiko tik savo reikmėms.

Finansiniai rodikliai

Ūkininkaujant svarbiausi grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodikliai. Grynojo pelningumo rodiklisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Raseinių r. respondentų grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. – 36 proc. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc. O grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) – 41 proc., kuris parodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Šis rodiklis yra neigiamas, ir tai rodo ūkių priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. Pateikti skaičiai – rajono vidurkis, yra ūkių, kurie puikiai išsiverčia ir be tiesioginių, bet 2020 m. dauguma ūkių dirbo nuostolingai.

Dar labai svarbus yra skolos rodiklis, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Raseinių r. respondentų 2020 m. buvo 0,26. Galima teigti, kad šis rodiklis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2020 m. buvo derlingi, produkcijos savikaina žymiai mažėjo, vadinasi uždirbo daugiau, pelningumas taip pat didėjo. Tačiau nemažai ūkių yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Parengta pagal Raseinių r. 2020 m. respondentų ūkių analizę

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.