Raseinių r respondentinių ūkių 2019 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2020-10-22

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 31 respondentų ūkio 2019 m. duomenys.

Daugumos ūkių duomenys į ŪADT teikiami ne vienus metus, todėl galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelerių metų duomenis, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Augalininkystės apžvalga

Raseinių r. respondentų ūkiai 2019 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių ir rapsų. Iš analizuojamų duomenų matyti, kad derlingiausi 2019 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 5 t/ha, žieminiai kviečiai – 5,63 t/ha), toliau žieminiai (4,87 t/ha) ir vasariniai miežiai (4,43 t/ha), žieminiai kvietrugiai (4,16 t/ha), rapsai (3,71 t/ha), žirniai (2,68 t/ha) ir kt. Lyginant trijų praėjusių metų (2017, 2018 ir 2019) derlingumą, matomas visų žemės ūkio augalų derlingumo sumažėjimas 2018 metais. Daugiausiai, lyginant su 2017 m., 2018 m. sumažėjo kviečių ir miežių derlingumas –apie 20 proc., kiek mažiau žirniai (apie 6 proc.), o rapsų derlingumas visus paskutinius trejus metus išliko tolygus. 2019 m. derlingumas vėl didėjo. Tai greičiausiai lėmė oro sąlygos, nes 2018 m. buvo paskelbti sausros metais. Taip pat svarbu, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, ar turi reikalingą techniką ir pan. Tai pat kuo toliau, tuo labiau ūkininkai pradeda naudoti naujas tręšimo technologijas, kurios padeda gauti geresnį ir gausesnį derlių. Raseinių rajono respondentiniuose ūkiuose augalų derlingumas yra toks pat arba net didesnis nei Lietuvos respondentų vidurkis.

Daržovių sektorius Lietuvoje dar nėra labai populiarus, jas augina tik labai maža dalis ūkių. Šiuo metu populiariausios bulvės, tačiau žiūrint kelis metus atgal, matoma, kad ūkiai didina auginamų daržovių įvairovę. Po truputį populiarėja moliūgai, morkos, tačiau tarp Raseinių rajono respondeninių ūkių populiariausia daržovė – bulvės, kurių derlingumas 2019 m. tesiekė pusę Lietuvos vidurkio.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. yra gana daug gyvulininkystės arba mišrių ūkių, tačiau jau pastebima, kad juose mažinamas gyvulių skaičius dėl mažėjančių pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį. Kai kurie ūkiai išparduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.

1 pav. Pieno primilžis ir kaina (Eur/t).

Iš pateikto grafiko matyti, kad 2018 m. ir kainos, ir primilžis iš vienos karvės per metus sumažėjo, o 2019 m. net padidėjo. Tačiau ūkių, kurie laiko gyvulius, kasmet ir Raseinių rajone, ir visoje Lietuvoje mažėja. Lyginant 2017 m. su 2019 m., Raseinių r. subjektų, kurie laiko gyvulius, sumažėjo 12 proc., o Lietuvoje – 10 proc. Jeigu toks mažėjimas bus nuolatinis, greitai nebeliks ūkių, kurie laikys gyvulius. Taip pat atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad yra labai pririšama prie ūkio, nelabai pavyksta išvažiuoti ilgesniam laikui.

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kurisrodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Kaip matyti iš 1 lentelės, ūkininkai dirba pelningai, Raseinių rajono vidurkis yra labai artimas Lietuvos vidurkiui. Šis rodiklis planuojant gauti finansinę ES paramą turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.

1 lentelė. Finansiniai rodikliai, koef.

Web-lentele1 Tačiau pasižiūrėjus kitą labai svarbų rodiklį, tai yra grynojo pelningumo rodiklį (be dotacijų, susijusių su pajamomis), kuris parodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, matoma ūkių priklausomybė nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.).

Tik mišrus Raseinių rajono ūkis kažkiek sugeba ūkininkauti pelningai be išmokų. Kiti Raseinių r. ūkininkai be dotacijų sunkiai išgyventų. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Galima teigti, kad daugumai Lietuvos ūkininkų parama labai svarbi. Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad gyvulininkystės ūkiai yra stipriai priklausomi nuo dotacijų, be jų tikrai negalėtų išgyventi, o augalininkystės ūkiams lengviau, be dotacijų gali gauti net ir truputėlį pelno.

Taip pat labai svarbu paminėti dar vieną finansinį rodiklį – skolos rodiklį, kuris 2019 m. Raseinių ūkių buvo 0,3, o Lietuvos – 0,25. Rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Jis parodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Galima teigti, kad šis rodiklis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, įgyvendinti investicijas susijusias su žemės ūkiu, apsirūpinti kitu turtu, kas didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2019 m. buvo derlingi, palankesni negu 2018 m. Gyvulininkystės ūkiai yra labai priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis, o augalininkystės ir be šių dotacijų gali uždirbti pelno, kad ir nedaug. Galbūt todėl Lietuvoje ir mažėja ūkininkų, auginančių gyvulius, jie renkasi augalininkystę.

Parengta pagal Raseinių r. 2019 m. respondentų ūkių analizę.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi