Raseinių r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2019-10-24

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Apibendrinti Raseinių r. respondentų ūkių duomenys

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 35 respondentų ūkių 2018 apskaitos metų duomenys. Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lengvai lyginti ir paanalizuoti net kelerių metų duomenis, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Augalininkystės apžvalga

Raseinių r. respondentiniai ūkiai 2018 m. daugiausia augino kviečių, miežių, rapsų. Analizuojant šiuos pagrindinius augalus, įdomiausia, kokia buvo 1 t savikaina. Kaip matyti iš pateiktos diagramos, 2018 m. didžiausia savikaina yra rapsų (410 Eur/t), toliau mažiau išlaidų reikėjo auginant kviečius (175 Eur/t), o mažiausiai – miežius (170 Eur/t).

1 pav. Augalininkystės produktų savikaina

Žiūrint į 2017 m., situacija visai kitokia. Rapsų savikaina žymiai mažesnė, tik 275 Eur/t, kviečių nežymiai mažesnė – 249 Eur/t. Mažiausia savikaina 2017 m. buvo miežių – 112 Eur/t. Sužinojus savikainą, svarbu pasižiūrėti, koks buvo šių augalų derlingumas. Ir 2017 m., ir 2018 m. derlingiausi buvo kviečiai (2017 m. – 5,39 t/ha, 2018 m. – 7,14 Eur/ha), miežiai 2017 m. buvo derlingesni nei 2018 metais. Iš išvardintų augalų rapsų derlius buvo mažiausias, t. y. 2017 m. – 2,69 t/ha, o 2018 m. – 2,57 t/ha. Tai labai priklausė nuo oro sąlygų, kaip ūkininkams pavyko nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Taip pat ūkininkai vis dažniau naudoja naujas tręšimo technologijas, kurios padeda gauti geresnį ir gausesnį derlių.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. yra nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių, tačiau jau nuo 2018 m. ūkininkai pradėjo parduoti gyvulius. Tai daugiausia paskatino už pieną ir parduodamus gyvulius mokama vis žemesnė kaina.

Nors statistiškai parduodamo pieno kaina kasmet kyla (2 pav.), tačiau ūkininkai pagrindine gyvulių mažinimo priežastimi įvardija supirkimo kainos kritimą.

2 pav. Pieno pardavimo kaina, Eur/t

Arba tiesiog savikaina didėja greičiau nei pardavimo pajamos, uždirbama mažiau pelno, todėl ir atsisakoma gyvulininkystės. Dabar išlikę arba labai dideli gyvulininkystės ūkiai, arba maži, kurie turi tik po kelias melžiamas karves ir beveik neparduoda pieno, o karves laiko tik savo reikmėms.

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai rodikliai, kurie ūkyje yra svarbiausi – grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Grynojo pelningumo rodiklisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Raseinių r. respondentų grynojo pelningumo rodiklis 2018 m. buvo 29 procentai. Šis rodiklis, planuojant gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) yra -23 proc., kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Šis rodiklis neigiamas, ir rodo ūkių priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. Pateikti skaičiai yra rajono vidurkis. Yra ūkių, kurie puikiai išsiverčia ir be tiesioginių išmoku, bet kaip matyti 2018 m. dauguma ūkių dirbo nuostolingai.

Dar labai svarbus yra skolos rodiklis, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Raseinių r. respondentų 2018 m. buvo 0,23. Galima teigti, kad šis rodiklis normalus. Grėsmės praskolinti turto tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių apsirūpinimu žemės ūkio ir kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2018 m. buvo derlingi, tačiau ir produkcijos savikaina didesnė. Ūkiai be dotacijų, susijusių su pajamomis, sunkiai gali būti pelningi, yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Parengta pagal Raseinių r. 2018 m. respondentų ūkių analizę.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi