Birželio 15 d., šeštadienis | 24

Plungės rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Neringa Uselienė
LŽŪKT Plungės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas
2017-11-22

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigojo teikti Europos Komisijai 1000 respondentinių ūkių duomenis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atsakingas už Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) plėtojimo darbus, duomenų sisteminimą ir pateikimą į ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, apskaitos tvarkymą, duomenų surinkimą ir perdavimą LAEI. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, esančiose skirtingose gamtinėse zonose, todėl duomenys atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Apibendrinti 27 ūkių duomenys

Šiais metais į ŪADT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro darbuotojos rinko 27 ūkių 2016 m. veiklos duomenis.

Analizuodami Plungės r. atrinktų respondentinių ūkių bendrą žemės plotą, matome, kad 2016 m. rajone vienas ūkis dirbo vidutiniškai 89,61 ha žemės, o 2015 m. Lietuvoje vidutiniškai vienas respondentas dirbo 42,40 ha žemės. Galime teikti, kad vidutinis Plungės r. ūkis didesnis už vidutinį Lietuvos ūkį.

Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta miežių, avižų, kviečių, kvietrugių. Viename ūkyje 2016 m. auginti rapsai. Vis daugiau ūkininkų rinkosi auginti bulves.

Vyrauja gyvulininkystė

Plungės r. patenka į Žemaitijos zoną, kurioje vyrauja mažesnį našumą turintys žemės plotai, todėl šiame regione labiau išvystyti pienininkystės ūkiai. Melžiamos karvės 2016 m. laikytos 21 iš 27 respondentinių ūkių. Vidutiniškai po 26 karves. Primilžis iš vienos karvės 2016 m. – 5160 kg, o 2015 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 5040 kg. Galime pasidžiaugti, kad primilžiai pamažu didėja.

Ūkių ekonominiai rodikliai

Išanalizavus 2016 m. ūkių veiklos ekonominius rodiklius Plungės r., matyti, kad bendrosios produkcijos procentas pasiskirstė taip: augalininkystės pajamos sudarė 45,78 proc. (šalies vidurkis – 71 proc.), o gyvulininkystės – 54,22 proc. (šalies vidurkis – 26 proc.).

Pastovios ir kintamos sąnaudos Plungės r. respondentiniuose ūkiuose buvo daug didesnės nei vidutinės Lietuvoje 2015 m., atitinkamai 18752 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 8723 Eur) ir 32970 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 12190 Eur).

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnis ūkio stabilumas. Vidutiniškai 2016 m. Plungės r. šis rodiklis siekė 86,40, o 2015 m. šis visų Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis siekė vidutiniškai 83,55.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Plungės r. ši reikšmė siekė 0,14. Normalu, kai rodiklis 0,4–0,6.

Bendrasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Plungės r. šis rodiklis nėra geras – vidutiniškai -0,13. Normalu, kai šis rodiklis yra apie 1. Iš 27 respondentinių ūkių 12 pasiekė neigiamą rodiklį ir lėmė bendrą rajono būklę.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Plungės r. 2016 m. šis rodiklis buvo 0,20. Lyginat su vidutiniu Lietuvoje 2015 m., nelabai skiriasi – 0,24. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kiek gaunama parama svarbi ūkių ekonominiam gyvybingumui. Plungės r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 44,40 proc. visų pajamų sudarė gautos subsidijos, o Lietuvoje – 26,26 procento. Iš pakankamai aukšto rodiklio rajone matome, kad be gautų subsidijų ūkininkams dirbti būtų kur kas sunkiau, o kai kuriems iš viso neįmanoma.

Parengta pagal Plungės r. 2016 m. respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi