Plungės rajono respondentinių ūkių 2010 m. analizė

Rita Bitarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2011-11-10

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Už ŪADT duomenų surinkimą ir sisteminimą atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Konfidencialius duomenis į ŪADT žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Respondentiniai duomenys renkami iš visos šalies rajonų ūkių.

Ūkiai atrenkami taikant statistinės atrankos metodus pagal du pagrindinius rodiklius: ūkio ekonominį dydį ir tipą.

Plungės rajone duomenys apie 2010 m. gamybinę finansinę veiklą pateikti iš 20 ūkių, 3 iš jų priklauso Rietavo savivaldybei. Plungės rajono žemės nėra derlingos, jos priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

Visų kultūrų derlingumas, palyginti su 2009 m., sumažėjo dėl nepalankių oro sąlygų. Didžiausias visų kultūrų derlingumas ūkyje, kuris turi daugiau kaip 300 hektarų. Tik viename ūkyje auginti rapsai. Jų derlingumas – 2,16 t/ha.

Rajono gyvulininkystės respondentiniuose ūkiuose melžiamų karvių vidutinis skaičius – 17 vnt. Viename iš didžiausių ūkių laikoma 60 melžiamų karvių. Vidutinis primilžis iš karvės buvo 4 968 kg, kai 2009 m. – tik 4 553 kilogramai. Palyginus dviejų metų rodiklius, pieno primilžis padidėjo 4,5 procento.

Augalų derlingumas Plungės rajono ūkiuose 2009–2010 m., t/ha

Viename ūkyje buvo auginamos penimos kiaulės asmeniniams poreikiams tenkinti.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 128,394 tūkst. Lt.

Augalininkystės – 66,019 tūkst. Lt ir gyvulininkystės – 77,968 tūkst. Lt. Bendroji produkcija 2009 m. sudarė 93,638 tūkst. Lt, tai yra 27 proc. mažiau negu 2010 metais.

Vidutinis turto apyvartumas ūkiuose buvo 0,204, o 2009 m. – 0,251. Turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek litas turto sukuria pajamų. Iš skaičių matome, kad 2010 m. rodiklis mažesnis nei 2009 metų. Šiam rodikliui įtakos turėjo padidėjusios kintamosios ir pastoviosios sąnaudos. Iš 20 ūkių visiškai skolų neturėjo 4. Vidutinis skolos-nuosavybės koeficientas 2010 m. sudarė 0,171, o 2009 m. – 0,051. Skolos-nuosavybės koeficientas rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Ūkininkai 2010 m. skolinosi daugiau negu 2009 metais.

Parengta pagal Plungės rajono 2010 metų respondetinių ūkių analizę.