• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Plungės r. ūkių 2021 m. veiklos apžvalga

Inesa Vasiliauskė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-11-22

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LŽŪKT Plungės r. biuro konsultantai 2022 m. už 2021 m. į ŪADT pateikė 24 respondentinų prekinių ūkių anketas. Tarp respondentų vyravo gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši informacinė sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje (EEB) kartu su bendrąja žemės ūkio politika.

Europos Sąjungos (ES) sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena šalis privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 m. kasmetiniuose leidiniuose. Leidinys skiriamas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, politikams, mokslo ir mokymo įstaigų specialistams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla.

Duomenys pateikti pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

1 pav. Plungės r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2019–2021 m., ha

Iš 1 pav. matome, kaip Plungės r. ūkiai 2019–2021 m. buvo pasiskirstę pagal dirbamos žemės plotą. Šiuo laikotarpiu didžiausią skaičių sudarė ūkiai, kurie turėjo nuo 100 iki 200 ha žemės, kurių skaičius nors ir nežymiai, kas metus didėjo. Mažiausiai buvo ūkių, kurių dirbamos žemės plotas siekė nuo 200 iki 500 ir daugiau ha, ir jų skaičius kito nežymiai.

2 pav. Plungės r. ūkių vidutinis javų derlingumas 2019–2021 m., t/ha

Iš 2 pav. matome, kaip Plungės r. 2019–2021 m. kito vidutinis javų derlingumas. 2020 m. derlingiausi buvo žieminiai miežiai, vasariniai ir žieminiai kviečiai, o 2019 m. – avižos ir žieminiai rapsai.

2021 m. palyginus su 2020, pastebimas daugumos javų derlingumo mažėjimas, išskyrus avižas.

3 pav. Plungės r. ūkių pasiskirstymas pagal vidutinį karvių skaičių 2019–2021 m., proc.

Plungės r. ūkių pasiskirstymą pagal vidutinį karvių skaičių 2019–2021 m. matome 3 paveiksle. 2019 ir 2020 m. didžiąją dalį, t. y. 40 proc. sudarė ūkiai, turintys nuo 50 iki 80 karvių, tačiau jau 2021 m. tokių buvo tik 4 procentai. Šį ženklų sumažėjimą lėmė tai, kad šiais metais 45 proc. sudarė ūkiai, turintys nuo 80 iki 120 karvių, nors 2020 m. jie sudarė tik 5 proc. Tai galėjo lemti ūkių didėjimas, modernizavimas.

Per 2019–2020 m. laikotarpį pastebima ūkių, laikančių iki 10 ir nuo 10 iki 20 karvių, mažėjimo tendencija. Palyginus 2020 m. su 2019, ūkių, laikančių nuo 20 iki 30 ir nuo 30 iki 50 karvių, daugėjo, o jau 2021 m. palyginus su 2020, skaičius nekito.

Ūkių, laikančių mažiau karvių, mažėjimą galėjo lemti ūkio šakos pakeitimas, pasitraukimas iš ūkinės veiklos dėl vyresnio amžiaus ar negebėjimo išsilaikyti, konkuruoti su didesniais ūkiais ir dėl kitų priežasčių.

Per 2019–2021 m. visiškai nepakito ūkių, turinčių daugiau nei 120 karvių, skaičius, kurių buvo tik 1 procentas.

1 lentelė. Plungės r. ūkių vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės 2019–2021 m.

Kaip kito Plungės r. ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės, matome 1 lentelėje. 2020 m. palyginti su 2019, primilžis padidėjo 0,07 t, tačiau 2021 m. palyginus su 2020, vidutinis primilžis sumažėjo 0,04 t.

Plungės r. ūkių vidutinis karvių skaičius per 2019–2021 m. mažėjo, tai ir galėjo lemti vidutinio karvių primilžio sumažėjimą iš vienos karvės.

Reikia paminėti, kad karvių skaičius mažėjo ne tik Plungės r., bet ir visoje Lietuvoje.

Ūkių ekonominiai rodikliai

2 lentelė. Plungės r. ūkių skolos rodiklio kaita pagal ūkio šakas 2019–2021 m., koef.

Skolos rodiklio koeficientas rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6.

Iš 2 lentelėsmatome Plungės r. ūkių skolos rodiklio koeficiento kaitą pagal ūkio šakas 2019–2021 m. Per šį laikotarpį visų ūkių šakų skolos rodiklio koeficientas sudarė daug mažiau kaip 60 proc. visų ūkių pajamų, tai reiškia, kad finansinė rizika nedidelė, ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms jiems nebus sunku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti kreditą.

2021 m. palyginus su 2019, skolos rodiklio koef. augalininkystės ūkiuose padidėjo 0,01, gyvulininkystės ūkiuose – 0,09, o mišriuose ūkiuose sumažėjo 0,02.

Tačiau reiktų atkreipti dėmesį ir tada, kai skolos koeficientas per mažas, nes be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

3 lentelė. Plungės r. ūkių grynojo pelningumo koef. (be dotacijų, susijusių su parama) kaita pagal ūkio šakas 2019–2021 m.

Grynojo pelningumo rodiklio koeficientas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

3 lentelėje pateikti Plungės r. ūkių grynojo pelningumo rodiklio (be dotacijų, susijusių su parama) kaitos duomenys pagal ūkio šakas 2019–2021 m., kad būtų galima palyginti, kuriai ūkio šakai sekėsi geriausiai.

Nors 2019 m. visose ūkio šakose šis koeficientas buvo neigiamas, jau nuo 2020 m. situacija pradėjo gerėti, nes augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose jis tapo teigiamas, o mišriuose ūkiuose minusas pradėjo mažėti.

2021 m. visose ūkio šakose koeficientas jau buvo teigiamas. Šiais metais išsiskyrė augalininkystės ūkiai, nes jų 0,15 koef. buvo didžiausias iš visų ūkio šakų ir išsiskyrė mišrūs ūkiai, nes jų koef. tapo šiais metais teigiamas ir tai buvo didžiausias 0,25 teigiamas koeficiento pokytis iš visų ūkio šakų, palyginus 2021 m. su 2019.