Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Plungės r. ūkininkų ūkių veiklos rezultatai 2019 metais
Neringa Uselienė
LŽŪKT Plungės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas
2020-11-23
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą. Į ŪADT 2019 m. pateko apibendrinti 24 Plungės r. ūkių duomenys.
ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Šiais metais į ŪADT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės rajono biuro darbuotojos už 2019 m. rinko duomenis iš 24 ūkių. Iš 24 ūkių tyrime dalyvavo 11 pieno, 5 augalininkystės, 4 mėsiniai ir 4 mišrūs ūkiai.
Plungės rajonas patenka į Žemaitijos zoną, kur vyrauja mažesnį našumą turintys žemės plotai, todėl šiame regione labiau išvystyti pienininkystės ūkiai. 2019 m. melžiamas karves iš 24 laikė 15 ūkių. Primilžis iš vienos karvės 2019 m. – 5370 kg, kai 2019 m. vidutiniškai Lietuvoje iš vienos karvės primelžta 5310 kg. Analizuojant pienininkystės ūkių produktyvumą, matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės 2017–2019 m. didėjo. Tai lėmė vis gerėjančios galvijų laikymo sąlygos, melžimo įrangos, pašarų auginimo ir ruošimo technikos atnaujinimas, tinkamų pašarų raciono sudarymas, nuosekli veterinarinė galvijų priežiūra. Galvijų laikymo sąlygų gerinimas susijęs su naujų gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančių fermų statyba ar rekonstrukcija, fermų įrangos ir žemės ūkio technikos, skirtos pašarams auginti bei ruošti, atnaujinimu. Šioms investicijoms finansuoti dauguma ūkininkų pasinaudojo ES parama. Pasitelkus specialistus, sudaryti pašarų racionai, kokybiškai ir laiku atlikta veterinarinė galvijų priežiūra. Visi minėti veiksniai vienareikšmiškai lėmė galvijų produktyvumo didėjimą.
1 pav. Vidutinis pieno primilžis iš karvės, t
Analizuojant augalininkystės sektorių, paaiškėjo, kad Plungės r. ūkiuose dažniausiai auginami kviečiai, miežiai, avižos, kvietrugiai. Didesnė dalis ūkių augalininkystės produkciją augino galvijų pašarams, kadangi, kaip jau ir minėjome, Žemaitijos regiono reljefas palankesnis gyvulininkystės šakai vystyti.
Analizuoti pasirinktos dvi grūdinių augalų rūšys: kviečiai ir miežiai. Lyginti Plungės r. ūkininkų ūkiuose ir atrinktuose 24 respondentiniuose ūkiuose pasiekto derlingumo duomenys. Pateiktoje diagramoje matyti, kad labai didelių skirtumų nėra.
2 pav. Augintų augalų derlingumo kitimas, t/ha
Analizuoti finansiniai rodikliai
Sprendžiant veiklos finansines problemas, labai svarbi ūkio finansinių rodiklių analizė. Kokį finansavimo šaltinį bepasirinktų ūkis, analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos padengimo rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. Analizuojant grynojo pelningumo rodiklius, verta įvertinti faktą, kad daug žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro gautos dotacijos ir subsidijos, susijusios su pajamomis (daugeliu atveju – tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius). Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų Lietuvos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? Plungės r. ūkiai lyginti su Plungės r. respondentiniais ūkiais.
3 pav. Vidutinis grynasis pelningumas
Plungės r. ūkininkai jau įvaldę verslą, tačiau be dotacijų tikrai neišgyventų. Subsidijos leidžia išlaikyti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti. Negaunant jų, būtų sunku konkuruoti rinkoje, daugelis žemdirbių būtų priversti pasitraukti iš žemės ūkio produktų gamybos.
4 pav. Vidutinis grynasis pelningumas, be dotacijų, susijusių su pajamomis
Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Iš esmės tai ūkio finansinę riziką rodantis rodiklis, t. y. kuo daugiau skolų turi ūkis, tuo didesnė rizika, kad jis nesugebės jų laiku apmokėti. Dėl šios priežasties gali brangti skolintos lėšos (pvz. didės planuojamo gauti kredito palūkanos) arba finansų institucijos atsisakys suteikti kreditą. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Plungės r. ūkių vidutinės skolos rodiklių reikšmės pateiktos diagramoje.
Parengta pagal Plungės rajono 2019 m. respondentinių ūkių analizę.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
