Lietuvoje žemės ūkis yra viena iš svarbiausių ūkio strateginių sričių. 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, mūsų šalyje registruota 122500 ūkių, kurių bendras žemės plotas – 1146553,57 hektaro. Lietuvai tapus ES nare, ir įgyvendinant BŽŪP (bendrąją žemės ūkio politiką), nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai padeda padaryti ES ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas). Jo dėka, galima analizuoti ūkių, gaminančių prekinę žemės ūkio produkciją, veiklą.
Plungės r. ir Rietavo sav. 2015 m. į ŪADT atrinkti 28 ūkiai (25 Plungės r. ir 3 Rietavo sav.). Pateikti jų duomenys apie gamybinę finansinę veiklą 2014 metais.
Daugelis respondentų atrenkami kasmet, nuo pat ŪADT susikūrimo, o 2015 m. atrinkti 3 nauji ūkiai. Jų dydis pagal valdomą žemės plotą labai įvairus – nuo 23,59 ha iki 445,75 ha. Pagal ūkininkavimo tipą vyrauja pienininkystės ūkiai, nedidelę dalį (21 proc.) respondentinių ūkių sudaro augalininkystės, daržininkystės ir mėsinių galvijų auginimo ūkiai.
Vidutinis melžiamų karvių skaičius 2014 m. rajone – 25, o respublikoje 2013 m. duomenimis – 4,1. Tai rodo, kad Plungės r. daugiausia ūkininkai užsiima pienine galvijininkyste. Džiugu, kad lyginant su 2013 m., melžiamų karvių skaičius nesumažėjo, nors 2014 m. pienininkystės sektoriui dėl nepalankios kainų politikos nebuvo lengvi. Tačiau pieno primilžis iš vienos karvės, 2014 m. lyginant su 2013 m., sumažėjo 146 kilogramais. Pateiktoje lentelėje matome, kaip ženkliai skiriasi pieno primilžis analizuotuose ūkiuose. Didžiausi primilžiai, gauti ūkiuose, kuriuose laikyta daugiau karvių.
1 lentelė. Gyvulininkystės produktų gamyba, t
Tiriamų ūkių vidutiniškas bendras žemės plotas – 90,87 hektaro. Daugiausia auginta vasarinių miežių (21 iš 28 ūkių). Jų derlingumas rajone 2014 m. – vidutiniškai 2,99 t/ha. Vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2013 m. – 3,33 t/ha. Avižas augino 16 ūkių, iš viso – 44,72 hektaro. Jų derlingumas 2014 m. – 2,80 t/ha, atitinkamai respublikoje 2013 m. vidutiniškas derlingumas – 2,09 t/ha. Ūkiuose iš grūdinių augalų dar auginti žieminiai kviečiai (7 ūkiuose), rugiai (1 ūkyje), kvietrugiai (11 ūkių), grūdinių mišiniai (6 ūkiuose), žieminiai rapsai (2 ūkiuose), bulvės (6 ūkiuose). Viename ūkyje augintos braškės. Jų derlingumas, palyginus su vidutinišku derlingumu Lietuvoje 2013 m., labai mažas – 2,56 t/ha.
1 pav. Javų derlingumas Plungės r. ūkiuose 2014 m., t/ha
Derlingiausi buvo kvietrugiai. Dviejuose ūkiuose prikulta daugiau kaip 5 t/ha (t. y. 5,23 ir 5,86 t/ha) Mūsų rajone, kur žemės našumo balas nėra aukštas, tai tikrai didelis pasiekimas. Viename ūkyje miežių derlingumas taip pat siekė 5,72 t/ha. Geram javų derliui įtakos turėjo ir palankios meteorologinės sąlygos.
Subsidijos – tai visų tipų negrąžintiniai lėšų pervedimai žemės ūkio produkcijos gamintojams. Parama būna dviejų formų – Europos Sąjungos ir nacionalinė.
Šiomis subsidijomis tam tikra prasme užtikrinamas žemdirbių ūkių stabilumas. Ūkininkas gauna tiesiogines išmokas, jei laikosi tam tikrų numatytų reikalavimų. Turi išlaikyti geras žemdirbystės ir aplinkos apsaugos sąlygas, laikytis gyvūnų gerovės normų.
Rajono repondentinių ūkių pajamose 2014 m. subsidijos sudarė 38,56 proc., tai yra 15,85 proc. daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje 2013 metais. Kai kuriuose ūkiuose subsidijų dalis yra didesnė nei 50 procentų. Subsidijų gavimas ūkyje priklauso nuo daug veiksnių: deklaruojamo žemės ploto, jame auginamų augalų, laikomų gyvulių, primelžiamo ir rinkai pateikiamo pieno. Išmokos priklauso ir nuo ūkininkavimo tipo: ekologinis ūkis ar ne. Nuo 2014 m. pieno gamintojams mokama laikinoji parama dėl Rusijos embargo.
Subsidijos leidžia išlaikyti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti. Negaunat jų, būtų sunku konkuruoti rinkoje, ir daugelis žemdirbių būtų priversti pasitraukti iš žemės ūkio produktų gamybos.
Parengta pagal Plungės r. 2014 m. respondentinių ūkių analizę.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi