• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Plungės r. 2021 m. ūkių veiklos apžvalga

Inesa Vasiliauskė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-11-30

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LŽŪKT Plungės r. biuro konsultantai 2022 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 24 respondentinių prekinių ūkių anketas už 2021 m., tarp kurių vyravo gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąja žemės ūkio politika.

Europos Sąjungos sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama, atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Leidinys skiriamas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, politikams, mokslo ir mokymo įstaigų specialistams bei visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla.

Duomenys pateikti pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

1 pav. Plungės r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2019–2021 m., ha

Iš 1 pav. matome, kaip Plungės r. ūkiai 2019–2021 m. buvo pasiskirstę pagal dirbamos žemės plotą. Šiuo laikotarpiu daugiausia buvo ūkių, kurie turėjo nuo 100 iki 200 ha žemės, kurių skaičius, nors ir nežymiai, bet kas metus didėjo. Mažiausiai buvo ūkių, kurių dirbamos žemės plotas siekė nuo 200 iki 500 ha ir daugiau, ir jų skaičius kito nežymiai.

2 pav. Plungės r. ūkių vidutinis javų derlingumas 2019–2021 m., t/ha

Iš 2 pav. matome, kaip Plungės r. 2019–2021 m. kito vidutinis javų derlingumas. Derlingiausi 2020 m. buvo žieminiai miežiai, vasariniai ir žieminiai kviečiai, o 2019 m. – avižos ir žieminiai rapsai. 2021 m. lyginant su 2020, pastebimas daugumos javų derlingumo sumažėjimas, išskyrus avižų.

3 pav. Plungės r. ūkių pasiskirstymas pagal vidutinį karvių skaičių 2019-2021 m., proc.

Iš 3 pav. matome, kaip Plungės r. ūkiai 2019–2021 m. pasiskirstė pagal vidutinį karvių skaičių. 2019 ir 2020 m. didžiąją dalį, t. y. 40 proc. sudarė ūkiai, turintys nuo 50 iki 80 karvių, tačiau jau 2021 m. tokie ūkiai sudarė tik 4 procentai. Šį ženklų sumažėjimą lėmė tai, kad šiais metais 45 proc. sudarė ūkiai, turintys nuo 80 iki 120 karvių, nors 2020 m. jie sudarė tik 5 procentus. Tai galėjo lemti ūkių didėjimas, modernizavimas.

Per 2019–2020 m. laikotarpį pastebima ūkių, laikančių iki 10 ir nuo 10 iki 20 karvių, mažėjimo tendencija. Palyginus 2020 m. su 2019, ūkių, laikančių nuo 20 iki 30 ir nuo 30 iki 50 karvių, daugėjo, o jau 2021 m. palyginus su 2020, skaičius nekito.

Ūkių, laikančių mažiau karvių, mažėjimą galėjo lemti ūkio šakos pakeitimas, pasitraukimas iš ūkinės veiklos dėl vyresnio amžiaus ar nesugebėjimo išsilaikyti, konkuruoti su didesniais ūkiais ir kt. priežastys.

Per 2019–2021 m. visiškai nepakito ūkių, turinčių daugiau nei 120 karvių, skaičius, kurių buvo tik 1 proc.

1 lentelė. Plungės r. ūkių vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės 2019–2021 m.

Iš 1 lentelės matome, kaip kito Plungės r. ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės. 2020 m. palyginus su 2019, primilžis padidėjo 0,07 t, tačiau 2021 m. palyginus su 2020, vidutinis primilžis sumažėjo 0,04 t.

Plungės r. ūkių vidutinis karvių skaičius per 2019–2021 m. mažėjo, tai ir galėjo lemti vidutinio karvių primilžio iš vienos karvės sumažėjimą.

Pastebėtina, kad karvių skaičius mažėjo ne tik Plungės r., bet ir visos Lietuvos mastu.

Apibendrinti finansiniai rodikliai

2 lentelė. Plungės r. ūkių skolos rodiklio koef. kaita pagal ūkio šakas 2019–2021 m.

Skolos rodiklio koeficientas rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6.

Iš 2 lentelėsmatome Plungės r. ūkių skolos rodiklio koeficiento kaitą pagal ūkio šakas 2019–2021 m. Per šį laikotarpį visų ūkių šakų skolos rodiklio koef. sudarė ženkliai mažiau kaip 60 proc. visų ūkių pajamų, tai reiškia, kad nedidelė finansinė rizika ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms nebus sunku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti kreditą.

2021 m. palyginus su 2019 m., skolos rodiklio koef. augalininkystės ūkiuose padidėjo 0,01, gyvulininkystės ūkiuose – 0,09, o mišriuose ūkiuose sumažėjo 0,02.

Tačiau reiktų atkreipti dėmesį ir tada, kai skolos koef. per mažas, nes be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai.

3 lentelė. Plungės r. ūkių grynojo pelningumo koef. (be dotacijų, susijusių su parama) kaita pagal ūkio šakas 2019–2021 m.

Grynojo pelningumo rodiklio koeficientas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

3 lentelėje pateikta Plungės r. ūkių grynojo pelningumo rodiklio (be dotacijų, susijusių su parama) kaita pagal ūkio šakas 2019–2021 m. koef., kad būtų galima palyginti, kuriai ūkio šakai sekėsi geriausiai.

Nors 2019 m. visose ūkio šakose šis koeficientas buvo neigiamas, jau nuo 2020 m. situacija pradėjo gerėti, nes augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose jis tapo teigiamas, o mišriuose minusas pradėjo mažėti.

2021 m. visose ūkio šakose koeficientas jau buvo teigiamas. Šiais metais išsiskyrė augalininkystės ūkiai, nes jų 0,15 koef. buvo didžiausias iš visų ūkio šakų ir išsiskyrė mišrūs ūkiai, nes jų koeficientas šiais metais tapo teigiamas ir buvo didžiausias – 0,25 teigiamas pokytis iš visų ūkio šakų, palyginti 2021 su 2019 metais.