Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Pelningą Šilalės r. respondentinių ūkių veiklą lėmė gautos dotacijos
2020-11-11
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.
ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 m. kasmetiniuose leidiniuose. Toliau apžvelgsime Šilalės r. respondentinių ūkių 2019 m. analizės duomenis.
Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės derlingumą ir t. t., taip galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinę veiklą.
ŪADT 2019 m. dalyvavo 30 Šilalės r. respondentinių ūkių. Didžioji dauguma – net 63,33 proc. rajone užsiėmė gyvulininkyste, kiti 33,33 proc. buvo mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir tik 3,33 proc. – augalininkystės.
Lyginant Šilalės r. respondentinių ūkiuose laikomų karvių pieno primilžį, nustatyta, kad vidutiniškai 2019 m. jis sumažėjo 0,01 t, palyginti su 2018 metais. Tą galėjo lemti Lietuvą alinusi sausra, galvijai šerti nevisaverčiu, nekokybišku pašaru (šienu, šienainiu ir pan.). Didžiausias pieno primilžis buvo 2017 m., kuomet siekė net 5,26 t.
1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių gyvulių produktyvumo palyginimas, t
Kadangi Šilalės r. vyravo gyvulininkystės ūkiai, dažniausiai deklaruotos pievos ir ganyklos, o iš grūdinių augalų – kviečiai, miežiai ir kvietrugiai. Tai yra tie augalai, kurie tinkamiausi galvijams šerti.
2 pav. Javų derlingumo pokytis, t/ha
Iš javų derlingumo analizės matome, kad Šilalės r. respondentinių ūkių kviečių derlingumas 2019 m. buvo 36 proc. mažesnis, palyginti su Lietuvos 2019 m. vidurkiu, ir 22 proc. mažesnis, lyginant su 2018 m. Šilalės r. vidurkiu.
Lyginant kvietrugių derlingumą, paaiškėjo, kad 2019 m. jų derlingumas buvo 22 proc. mažesnis nei 2018 m., o 8 proc. didesnis už Lietuvos 2019 m. vidurkį.
Analizuojant Šilalės r. respondentinių ūkių finansinius rodiklius (grynąjį pelningumą, be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir grynąjį pelningumą, nustatyta, kad 2019 m. Šilalės r. ūkininkai vykdė pelningą veiklą, o tai lėmė gautos dotacijos, susijusios su pajamomis. Skaičiuojant grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, nustatyta, kad 2019 m. Šilalės r. ūkininkų veikla – nuostolinga.
3 pav. Grynojo pelningumo rodiklių vidurkiai
Pagal 3 pav. pateiktus duomenis matome, kad Šilalės r. ūkininkų grynasis pelningumas, palyginti 2017 m. ir 2019 m., sumažėjo 18 procentų. Tuo metu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, nukrito net iki -0,09. Drąsiai galima teigti, kad tiesioginės išmokos (dotacijos) turi daug įtakos veiklos pelningumo rodikliui ir bendram ūkio veiklos rezultatui. Galima pasidžiaugti, kad Šilalės r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai geresni, lyginant su Lietuvos vidurkiu.
1 lentelė. Skolos rodiklio pokyčiai 2017–2019 m.
1 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad Šilalės r. ūkininkų skolos rodiklis, vertinant 2017–2019 m., buvo mažesnis nei visų Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Iš to galima daryti išvadą, kad Šilalės r. respondentiniai ūkiai puikiai vykdo turimus įsipareigojimus ir maža turto dalis yra finansuota skolintomis lėšomis.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
