Pasvalio rajono respondentinių ūkių duomenų analizė

Birutė Lapinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2011-11-20

Europos Sąjungos (ES) Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 m. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakingi už duomenų surinkimą bei apdorojimą. Žemės ūkio produkcijos gamintojai šiuos duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies savivaldybių, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sferoje efektyvumą. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.

Į ŪADT patenka ne atsitiktiniai ūkiai, o pagal nustatytus požymius, reprezentuojantys šalies visumą. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, kuri remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkių ekonominiu dydžiu, išreiškiamu europinio dydžio vienetu (EDV), bei ūkio tipu, rodančiu specializaciją. Visi duomenys yra surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. Anketoje nėra ūkininko pavardės, kiekvienas ūkis turi savo kodą, skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Pasvalio rajone į ŪADT buvo pateikti 34 ūkių duomenys.

Pasvalio rajono respondentiniuose ūkiuose augintų kultūrų vidutiniai derlingumai 2009 ir 2010 metais

Remiantis 2010 m. Pasvalio rajono respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: kviečių – 3,79 t/ha, rugių – 2,04 t/ha, miežių – 3,21 t/ha, avižų – 2,26 t/ha, kvietrugių – 2,48 t/ha, grūdinių mišinio – 2,02 t/ha, rapsų – 1,55 t/ha, lauko daržovių – 22,16 t/ha.
Lyginant 2010 m. duomenis su 2009 m., vidutinis kviečių derlingumas padidėjo 1,07 karto, rugių – 1,76 karto, miežių – 1,28 karto, avižų – 1,62 karto. Kvietrugių derlingumas sumažėjo 1,03 karto, grūdinių mišinių – 1,05 karto, rapsų – 1,05 karto.

Vidutinis melžiamų karvių skaičius ūkyje 2010 m. – 31 karvė. Didžiausias iš analizuojamų ūkių laikė 116 karvių. Vidutinis primilžis iš karvės buvo 4713 kg per metus, didžiausias primilžis iš vienos karvės – 9185 kg per metus.

2010 m. laikytos vidutiniškai 35 penimos kiaulės. Didžiausias kiaulininkystės ūkis augino 76 kiaules.
Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė 171,567 tūkst. litų. Iš jų augalininkystės bendroji produkcija sudarė 57,06 proc., gyvulininkystės – 39,20 proc., pajamos už paslaugas – 2,57 proc., pajamos už nuomą – 0,27 proc., agroturizmo pajamos sudarė 0,75 proc. ir pajamos iš kitos veiklos – 0,15 proc. visų pajamų.

Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 187,765 tūkst. litų, pastoviosios išlaidos – 105,022 tūkst. litų. Vidutinis gamybinės veiklos pelnas – 8,971 tūkst. litų.

2010 m. buvo daugiau skolinamasi lėšų iš banko. Nuosavybės litui teko 0,26 Lt skolintų lėšų. Turto apyvartumo koeficientas 2010 m. buvo 0,439. Šis rodiklis rodo, kiek kiekvienas turto litas sukuria pajamų. Galima daryti išvadą, kad kai kurių apklausoje dalyvavusių respondentų turimas turtas naudotas nepakankamai efektyviai.

Parengta pagal 2010 m. Pasvalio rajono respondentinių ūkių duomenis.