Pasvalio rajono 2014 m. respondentinių ūkių analizė

Dalia Pociuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro augalininkystės konsultantė

2015-10-26

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam atlikti ES šalyse sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Tai ŪADT – Ūkių apskaitos duomenų tinklas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šis tinklas – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo į ŪADT teikti savo ūkių duomenis.

Būtina pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan.

Pasvalio rajono biuras pateikė duomenis apie 29 respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis.

Analizuoti 29 Pasvalio rajono ūkių duomenys

Du trečdalius respondentų sudarė ūkiai, užsiimantys augalininkyste, 9 ūkiai buvo mišrūs. Visi 29 ūkiai tvarkėsi dvejybinę apskaitą.

Didžiausias respondento turimas bendras žemės plotas 2014 m. buvo 741,78 ha, o mažiausias – 9,4 ha žemės (2013 m. didžiausias respondento turimas žemės plotas buvo 699,25 ha, o mažiausias – 14,7 hektaro). Rajone respondentinių ūkių turima žemė 2013 m. sudarė vidutiniškai 177,86 ha, o 2014 m. – jau 180,92 ha.

Pasvalio rajono respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginta miežių, kviečių, rapsų, kvietrugių, dviejuose ūkiuose augintos – bulvės ir daržovės. Pasvalio r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2014 m.: kviečių – 4,48 t/ha, rugių – 3,05 t/ha, miežių – 3,66 t/ha, kvietrugių – 2,39 t/ha, rapso – 2,00 t/ha ir bulvių – 25,61 t/ha. Matome, kad iš grūdinių augalų 2014 m. derlingiausi buvo kviečiai.

1 pav. Vidutinis augalų derlingumas Pasvalio r., t/ha

Iš 1 paveikslo matyti, kad derlingumas, 2014 m., lyginant su 2013 m., nėra labai pakitęs, šiek tiek padidėjęs daugiausiai auginamų grūdinių augalų, t. y. miežių, kviečių, rapsų, kurių derlingumą iš dalies lėmė geros gamtinės sąlygos derliaus nuėmimo metu.

Iš 29 Pasvalio r. respondentinių ūkių 9 laikė melžiamas karves ir vienas iš jų dar augino ir kiaules. Daugiausia 2014 m. viename respondentiniame ūkyje laikytos

157 melžiamos karvės, mažiausiai – 1. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad viename ūkyje laikyta vidutiniškai 47 karvės, 2013 m. rajone laikytos vidutiniškai 36 melžiamos karvės. Beje, daugiausia karvių laikantis respondentinis ūkis 2014 m. padidino bandą.

Iš vienos karvės 2014 m. primelžta vidutiniškai 5 t pieno per metus. Trijuose ūkiuose melžta daugiau negu 6 t iš vienos karvės per metus. Lyginant 2014 m. su 2013 m., primilžis iš vienos karvės padidėjo nežymiai, 2013 m. primelžta 4,99 t per metus. Tuo tarpu primilžis iš vienos karvės vidutiniškai Lietuvoje 2013 m. buvo 5,15 tonos.

Kiaulių auginimas Pasvalio r. nepopuliarus. Jos augintos tik viename ūkyje.

Aktualiausi ir įdomiausi duomenys yra ekonominiai rodikliai. 2 paveiksle pateikiami duomenys apie 2013–2014 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių gautas vidutines pajamas. Kadangi vyravo augalininkystė, iš jos gauta beveik 2 kartus daugiau pajamų negu iš gyvulininkystės. Augalininkystės pardavimo pajamos 2014 m. buvo 402758 Lt, gyvulininkystės – 218885 Lt. Lyginant su 2013 m., situacija beveik nesikeitė. Tais metais iš augalininkystės gauta daugiau nei 2 kartus pajamų nei iš gyvulininkystės produkcijos. 2014 m. ūkiai teikė mažiau paslaugų, todėl ir pajamų iš paslaugų gauta mažiau negu 2013 metais.

2 pav. Vidutinės pardavimo pajamos Pasvalio r., Lt

ŪADT sudaro galimybę pažvelgti ir į svarbius kapitalo pakankamumo, bendrojo įsiskolinimo, bendrojo mokumo, grynojo pelningumo, turto apyvartumo rodiklius, taip pat subsidijų dalį pajamose.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto įmonė įsigijusi nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnis ūkio stabilumas. Žvelgdami į 2013 m. ir į 2014 m. rodiklius, matome, kad Pasvalio rajono ūkiai stabilūs, nes kapitalo pakankamumo rodiklis 2013 m. buvo 75,11, o 2014 m. – 71,75. Lietuvoje šis rodiklis 2013 m. buvo vidutiniškai 84,68.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Pasvalio rajono ūkių bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2013 m. buvo 0,26, o 2014 m. – 0,28. Tai rodo, kad ūkiai mažai įsiskolinę, nėra finansinės rizikos.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams ir yra likvidesnė. 2013 m. šis rodiklis buvo 14,66, o 2014 m. – 9,19. Tai dideli rodikliai, kurie rodo, kad šio rajono ūkiai yra sukaupę pakankamai apyvartinių lėšų ir yra pajėgūs atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno. Žemesnė kaip 0,5 rodiklio reikšmė laikoma labai bloga, normali – apie 1, o daugiau kaip 2 – gera. Pasvalio rajone šis rodiklis 2013 m. buvo labai blogas – 0,04, dar blogesnis jis buvo 2014 metais. Tai rodo ūkių problemas kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Pasvalio rajono respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklis nėra didelis, t. y. 2013 m. 1 turto litas uždirbo 0,39 Lt pajamų, o 2014 m. – sumažėjo iki 0,27.

Apskaičiuota subsidijų dalis pajamose. 2014 m. rodiklio reikšmė buvo 26,4 procento. Tai reiškia, kad net 26,4 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudaro subsidija. 2013 m. šis rodiklis sudarė 16,9 procento. Lietuvoje 2013 m. gaunamų pajamų subsidija buvo vidutiniškai 22,71 procento. Tai matyti 3 paveiksle.

3 pav. Subsidijų dalis pajamose Pasvalio r. ūkiuose, %

Paanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Pasvalio rajono respondentiniai ūkiai yra sukaupę pakankamai kapitalo ir yra gana stabilūs. Ūkiuose maža finansinė rizika, tačiau rodikliai taip pat rodo, kad ūkiai turi problemų kontroliuojant savo gamybos išlaidas ir nesugeba efektyviai valdyti turimo turto, kad vienas turto litas sukurtų kuo didesnę dalį pajamų. Tad ŪADT ūkiams duoda daug naudingos informacijos, kurią išanalizavus galima išvengti ūkininkavimo klaidų.

Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.