Gegužės 01 d., trečiadienis | 24
Pasvalio rajono 2012 m. respondentinių ūkių analizė
Nijolė Bernotienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2013-10-21
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT, angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.
Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, kasmet Europos Komisijai teikia respondentinių ūkių duomenis. Jie surenkami iš ūkininkų, tvarkančių apskaitą dvejybine arba supaprastintąja apskaitos sistema, laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakingi už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.
Pasvalio rajono respondentinių ūkių situacija
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio rajono biure 2012 m. buvo užpildytos 32 respondentinių ūkių anketos. Iš surinktų duomenų matyti, kad pagal žemės plotą rajone vyrauja didesni nei vidutiniai ūkiai. Rajone vidutinis vieno ūkio plotas yra 185,38 ha, kai tuo tarpu 2011 m. Lietuvos vidutinis ūkio dydis – 42,21 hektaras. Iš atrinktų respondentų 12 ūkių vertėsi augalininkyste, 1 – daržininkyste, 1 – triušių auginimu, 18 ūkių buvo mišrūs. Analizuojamų ūkių dydis – nuo 23,08 iki 608,81 hektaro. Lyginant su 2011 m., vidutinis ūkio dydis padidėjo 3,4 procento.
Rajone daugiausia auginama kviečių, miežių ir rapsų. Kviečius augino 81,3 proc. visų respondentinių ūkių, miežius – 84,4 proc., rapsus – 56,3 proc. respondentų. Mažiausiai auginta avižų ir grikių. Iš 32 ūkių juos augino tik 2.
Lygindami 2012 m. su ankstesniais metais (1 pav.), matome, kad augalų derlingumas didėjo. 2012 m. derlius dėl palankių meteorologinių oro sąlygų buvo didžiausias. Tik rapsų, lyginant su 2011 m., sumažėjo 10 procentų.
1 pav.Vidutinis augalų derlingumas Pasvalio rajono ūkiuose 2010–2012 m., t/ha
Vidutinis karvių skaičius respondentiniuose ūkiuose – 35 vnt., daugiausia jų laikyta dviejuose ūkiuose – po 138 ir 124 karves. Vidutinis primilžis iš karvės – 5140 kg pieno, t. y. 1 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį. Didžiausias primilžis iš karvės – 7724 kg per metus. Penimų kiaulių (36 vnt.) 2012 m. augino tik vienas respondentas.
Bendroji produkcija 2012 m. sudarė vidutiniškai 685925 Lt, iš kurių augalininkystės produkcija – 77 proc., gyvulininkystės – 23 procentus. Kintamųjų sąnaudų ūkiui tenka vidutiniškai 288400 Lt, o pastoviųjų – 160 824 Lt. Gamybinės komercinės veiklos pelnas sudarė vidutiniškai 141 721 Lt (2 pav.).
2 pav.Pasvalio rajono respondentinių ūkių gamybinės ir komercinės veiklos pelnas, Lt.
Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, įvertinta 2012 m. Pasvalio rajono respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė būklė. Apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris apibūdina ūkio nepriklausomybę nuo kreditorių, parodė, kad beveik 77 proc. rajono ūkių turto įsigyja nuosavomis lėšomis. Bendrasis įsiskolinimo koeficientas – 0,23. Tai rodo, kad Pasvalio r. ūkiai gana stabilūs, nes įsigyjant turto naudojama daugiau nuosavų lėšų nei skolintų. Turto apyvartumo rodiklis parodė, kad 1 turto litas uždirba 0,43 Lt pajamų. Šis rodiklis parodo, kad efektyviai valdomas turtas. Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Pasvalio rajone vidutiniškai 14,85 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o tai 26 proc. mažiau nei 2011 metais. Tam įtakos turėjo taikoma tiesioginių išmokų moduliacija. Pieno savikaina, skaičiuojant iš kintamųjų išlaidų, – 0,37 Lt/kg. Šis rodiklis parodė, kad 1 t pieno pagaminti reikia 370 Lt išlaidų. Lyginant su 2011 m., pieno savikaina sumažėjo 11,3 procento.
