Gruodžio 01 d., pirmadienis | 25
Pasvalio r. respondentinių ūkių veiklos apžvalga 2024 m.
Loreta Remeikaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-12-01
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biure 2025 m. užpildytos 45 respondentinių ūkių anketos apie gamybinę-finansinę veiklą 2024 m. Kokios tendencijos vyravo šio regiono ūkiuose?
ES šalyse įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vertinama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai – rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Visi duomenys pateikiami neįskaičiavus PVM mokesčio.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biure 2025 m. užpildytos 45 respondentinių ūkių anketos apie gamybinę-finansinę veiklą 2024 m. Susisteminti rezultatai parodė, kad 40 respondentinių ūkių vertėsi augalininkyste, o likusieji 5 buvo mišrūs, t. y. plėtojo augalininkystę ir gyvulininkystę.
Derlingumas
Pagal 2024 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių analizės duomenis, vidutinis derlingumas ūkiuose buvo: žieminių kviečių – 5,90 t/ha, žieminių miežių – 4,24 t/ha, žieminių rapsų – 2,93 t/ha, žirnių – 2,55 t/ha, pupų – 2,24 t/ha, bulvių – 17,45 t/ha.
1 pav. Pasvalio r. respondentinių ūkių augalų derlingumas 2022–2024 m., t/ha
Lyginant 2024 su 2023 m. duomenimis, vidutinis derlingumas sumažėjo: miežių – 5,77 proc., rapsų – 5,79 proc., pupų – 14,83 proc.
Iš diagramos duomenų matyti, kad per pastaruosius 3 metus derlingumas ūkiuose mažėjo, nes pasėlius niokojo nepalankios meteorologinės sąlygos, t. y. sausros bei liūtys. Galima išskirti rapsus, žirnius ir bulves, kurių derlingumas, 2024 lyginant su 2023 m., atitinkamai padidėjo 14,34 proc., 10,40 proc. bei 2,05 proc.
1 lentelė. Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis derlingumas, t/ha
Analizuojant 1 lentelės duomenis matyti, kad derlingumas Pasvalio rajone buvo arti Lietuvos vidurkio. Neišskiriant kultūrų, mažėjimo ar didėjimo pokytis nedidelis, siekia kelis proc. punkto. Visgi didžiausią dėmesį galima skirti bulvėms, kurių derlingumas visu analizuojamu laikotarpiu buvo gerokai didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2024 m. jis buvo 40,84 proc. didesnis. Tam didžiausios įtakos turėjo palankios dirvožemio sąlygos.
Gyvulininkystės duomenys
Pasvalio r. be jau aptartos augalininkystės, ūkininkai verčiasi ir gyvulininkyste.
2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t
Pateiktoje diagramoje matyti, kad 2022 m. vidutinis primilžis iš karvės buvo šiek tiek didesnis (1,88 proc.) nei Lietuvos vidurkis. Tuo metu 2023–2024 m. laikotarpiu pastebimas sumažėjimas, atitinkamai 4,26 proc. ir 17,04 proc.
3 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t
Lyginant parduotos produkcijos kainas matyti, kad duomenys artimi šalies vidurkiui. Apibendrinant, galima paminėti, kad Pasvalio r. mažėjo smulkesnių pieno gamintojų ūkių dėl mažesnių supirkimo kainų ir sunkumų pristatyti pieną į punktus.
Finansiniai rodikliai
Norint detaliai išanalizuoti ūkių finansinį stabilumą ir veiklos efektyvumą, reikia apžvelgti vienus svarbiausių rodiklių: grynąjį pelningumą, grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, bei skolos rodiklį.
2 lentelė. Pasvalio r. finansiniai rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas, lyginant 2024 su 2023 m., padidėjo 2 kartus, t. y. 200 proc. Apibendrinant, galima paminėti, kad vienam pardavimo eurui 2024 m. teko 0,30 Eur grynojo pelno.
Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, mažėjo visą laikotarpį, o 2023 m. buvo net neigiamas. Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai vykdant veiklą be paramos. Vadinasi, 2023 – 2024 m. laikotarpiu ūkiai buvo tiesiogiai priklausomi nuo dotacijų. Galima išskirti 2022 m., kada ūkiai dirbo pelningai – grynojo pelningumo rodiklis siekė 0,30, t. y. už kiekvieną 1 Eur pajamų buvo uždirbta 0,30 Eur grynojo pelno. Tą lemti galėjo didesnė produkcijos paklausa ir palankesnės kainos rinkoje, efektyvus veiklos sąnaudų valdymas.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Visu analizuojamu laikotarpiu skolos rodiklis išliko stabilus. Toks rodiklio stabilumas rodo subalansuotą finansinę struktūrą ir nuoseklų įsipareigojimų valdymą. 0,31 reikšmė yra laikoma gana saugia, vadinasi ūkiai nėra pernelyg priklausomi nuo skolinto kapitalo.
Apibendrinant 2024 m. respondentinių ūkių analizę, galima teigti, kad Pasvalio r. ūkių veiklos pelningumas pastaraisiais metais mažėjo, tik 2022 m. išsiskyrė kaip vienintelis stabilaus pelningumo laikotarpis. Ūkių finansinę būklę gerino gautos dotacijos, o skolinosi įvertinę riziką.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
