Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet teikti tūkstančio respondentinių ūkių duomenis. VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Žemės ūkio produkcijos gamintojai šiuos duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies savivaldybių, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Į ŪADT buvo pateikti 44 Pasvalio r. ūkių veiklos 2020 m. duomenys.
ŪADT yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sferoje efektyvumą. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.
Į ŪADT patenka ne atsitiktiniai ūkiai, o pagal nustatytus požymius, reprezentuojantys šalies visumą. Visi duomenys yra surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. Anketoje nėra ūkininko pavardės, kiekvienas ūkis turi savo kodą, skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Į ŪADT buvo pateikti 44 Pasvalio r. ūkių duomenys.
Apibendrinti respondentų duomenys
Remiantis 2020 metų Pasvalio r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis derlingumas ūkiuose buvo: žieminių kviečių – 5,78 t/ha, vasarinių miežių – 4,44 t/ha, žirnių – 3,67 t/ha, pupų – 4,44 t/ha, žieminių rapsų – 3,85 t/ha.
1 lentelė. Pasvalio r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas 2018–2020 m., t/ha
Lyginant 2020 su 2019 metų duomenimis, vidutinis kviečių derlingumas padidėjo 3,03 proc., miežių – 6,73 proc., žirnių – 34,93 proc., pupų – 44,16 proc., rapsų – 41,54 proc.
Vidutinis melžiamų karvių skaičius respondentiniame ūkyje 2020 m. buvo 58 karvės. Didžiausiame ūkyje iš analizuojamų laikytos 268 karvės. Pasvalio r. respondentiniame ūkyje vidutinis primilžis iš karvės buvo 3,79 t per metus, didžiausias primilžis iš vienos karvės siekė 6,27 t per metus.
Pasvalio r. ūkių veiklos finansiniai rodikliai pateikiami 2 lentelėje. Joje matome, kaip nuo 2018 m. iki 2020 m. keitėsi vidutinis grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklis.
2 lentelė. Finansinių rodiklių vidurkiai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas, palyginti 2020 su 2019 m. padidėjo 1,25 karto. Vienam pardavimo eurui 2020 m. teko 0,35 Eur grynojo pelno.
Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) taip pat padidėjo, palyginti 2020 su 2019 m., net 2,5 karto. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai vykdant veiklą (be paramos).
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso jo turto. Skolos rodiklis, lyginat 2020 su 2019 m., liko nepakitęs.
Informacija parengta pagal LŽŪKT Pasvalio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus respondentinių ūkių duomenis ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto interneto svetainėje www.laei.lt skelbiamus duomenis.