Panevėžio rajono ūkių 2023 metų veiklos apžvalga

Ingrida Lotfi

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ekonomikos konsultantė

2024-10-03

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai informacinė sistema, kurios pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos valstybių žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Lietuva taip pat dalyvauja šioje sistemoje: esame įsipareigoję į ŪADT pateikti 1000 respondentų duomenis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Panevėžio r. biuro konsultantės 2024 m. surinko ir pateikė 41 ūkio duomenis apie jų 2023 m. gamybinę finansinę veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Siekiant gauti aukštus rezultatus, ūkių dalyvavimas labai svarbus. Surinkta informacija turi įtakos atliekant išsamesnius mokslinius tyrimus, žemės ūkio politikos sprendimus. Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga bei ekonominiai: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos.

ES ūkių veiklos apskaitos rezultatai pradėti rinkti nuo 1996 m. Jie analizuojami ir skelbiami ŪADT. Lietuva duomenis renka iš ūkininkų ūkių ir bendrovių, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir tvarko finansinę apskaitą.

LŽŪKT Panevėžio r. biuro konsultantės 2024 m. surinko ir pateikė 41 ūkio duomenis apie jų 2023 m. gamybinę finansinę veiklą. Remiantis 2023 m. duomenimis, aptariama Panevėžio r. ūkininkų statistika. Rajone analizuojamu laikotarpiu buvo mišrių, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių. Todėl aptariami pagrindiniai vidutiniai rodikliai Panevėžio r. ir pagal gamybos šakas.

1 pav. Finansiniai rodikliai

Skolos ir turto santykis (D/A rodiklis) – tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu. Šis koeficientas rodo, kokia įmonės turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Skolos rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo jis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo, tuo didesnė rizika.

Paprastai skirtingų sektorių atstovai leidžia sau skirtingą įsiskolinimo koeficientą. Jei verslas smarkiai cikliškas, turėti daug skolų tikrai pavojinga. Ir atvirkščiai: jei verslas stabilus, bet reikalaujantis daug investicijų, – veikti be skolinto kapitalo neefektyvu.

Normalu, jei vidutinėje įmonėje šis rodiklis svyruoja nuo 0,2 iki 0,5. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad įmonė turi daugiau įsipareigojimų negu turto ir gali bankrutuoti.

Žemės ūkio verslas išskirtinis, nes remiamas valstybės, mokant dotacijas, susijusias su pajamomis. Jos teikiamos sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, t. y. joms priskiriamos visos dotacijos, nepriskirtinos tik susijusios su turtu. Todėl labai svarbu įvertinti ūkio savarankiškumą, ar ūkis gebėtų vykdyti pelningą veiklą be valstybės paramos. Pagrindinės (tipinės) veiklos pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek pelno iš pagrindinės (tipinės) veiklos be valstybės paramos uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo gaunamos paramos ir gebėjimą uždirbti pelno be paramos tiesiogiai iš vykdomos pagrindinės veiklos. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai) arba daug mažesnė, lyginant su grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklio reikšme, rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be valstybės paramos pelningos jos vykdyti negalėtų arba būtų labai ribotas. Tokie ūkiai labai priklausomi nuo išorinių veiksnių, t. y. žemės ūkio sektoriaus rėmimo politikos, todėl nėra konkurencingi ir natūraliomis rinkos sąlygomis verslo vykdyti nesugebėtų.

Iš pateiktų duomenų matome, jog pelningiausiai 2023 metais dirbo maži ūkiai iki 75 ha, tačiau perskaičiavus pelningumą be dotacijų, matome, jog ūkiai be dotacijų dirbtų labai nuostolingai. Didžiausias skolas turi ūkiai nuo 75 iki 100 ha.

2 pav. Derlingumas pagal šakas

Iš pateikto paveikslėlio matome, jog didžiausi derlingumai buvo pasiekti specializuotose augalininkystės ūkiuose. Didesnis rugių, rapsų bei žirnių derlingumas buvo mišriuose ūkiuose.

Paanalizuokime, koks primilžis iš vienos karvės buvo ūkiuose, kuriuose dalis pajamų gauta pardavus pieną.

3 pav. Primilžio iš vienos karvės palyginimas, t

Lyginant su praeitais metais, pieno primilžis visuose ūkiuose mažėjo. Rezultatams labai svarbu, už kokią kainą pavyksta sudaryti pardavimo sutartis ir realizuoti produkciją.

4 pav. Pieno pardavimo kainų palyginimas, Eur/t

Iš diagramos matome, jog 2023 metais, lyginant su 2022 metais, stipriai krito pieno kaina. Tai turėjo įtakos gyvulių pardavimą, primilžio sumažėjimą.

2023 m. buvo sudėtingi dėl ekonominių ir politinių sąlygų. Nežiūrint į tai, ūkininkai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, sugebėjo efektyviai vykdyti veiklą ir pasiekti geresnių rezultatų.

gamybinę finansinę veiklą. Remiantis 2023 m. duomenimis, aptariama Panevėžio r. ūkininkų statistika. Rajone analizuojamu laikotarpiu buvo mišrių, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių. Todėl aptariami pagrindiniai vidutiniai rodikliai Panevėžio r. ir pagal gamybos šakas.