• Temos
• Ūkio ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Panevėžio rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Eugenija Gustienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2017-11-14

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus veiklą ir politiką lemia bendroji ES žemės ūkio politika ir mūsų šalies ekonominė situacija. Galima išskirti dvi stambias ūkinės veiklos subjektų grupes – šeimos ūkiai ir žemės ūkio bendrovės bei įmonės. Nuo 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare, vidutinis ūkio dydis padvigubėjo ir šiuo metu yra apie 22 hektarai. Lietuvos ūkininkavimo bendruomenė sensta. Tai problema, kurią būtina spręsti.

Lietuvos ūkio sektorius mišrus, t. y. vyrauja augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Augalininkystės ūkiuose didžiąją dalį derliaus sudaro javai ir azotą kaupiantys augalai. Gyvulininkystės sektoriuje vyrauja pienininkystė ir mėsinių galvijų auginimas.

Ūkininkavimas yra rizikingas ir dažnai brangiai kainuojantis verslas. Nenuspėjamos oro sąlygos daro didelės įtakos ūkių produkcijos gamybai ir pelningumui. Žemdirbiai taip pat susiduria su nepastoviomis žemės ūkio produktų rinkų savybėmis. ES ūkininkus spaudžia ir vis didėjanti pasaulinės prekybos maisto produktais konkurencija. Globalizacija ir pasiūlos bei paklausos svyravimai pastaraisiais metais sukėlė žemės ūkio rinkos kainų nepastovumą. Tiesioginės išmokos padeda užtikrinti nuolatines ūkininkų pajamas, kad ūkininkavimas būtų efektyvus visoje ES.

Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją ūkiuose, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. ŪADT yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų efektyvumo žemės ūkio sektoriuje duomenų šaltinis. Lietuva, tapusi ES nare, taip pat privalo teikti duomenis į ŪADT.

Ūkiai į ES ŪADT atrenkami pagal tam tikrus požymius, atspindinčius atskirų šalių ūkių visumą. Žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimo pagrindu formuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją, kuri atspindėtų šalies žemės ūkio būklę.

Informaciją apie kiekvieną ūkį sudaro:

• natūriniai-struktūriniai duomenys: žemės plotų panaudojimas pasėliams ir ganykloms, gyvulių skaičius, darbo sąnaudos;
• ekonominiai duomenys: turtas, paskolos, pardavimo pajamos, produkcijos vertė, atsargos, gamybos sąnaudos, subsidijos.

Pateikta 30 respondentinių ūkių anketų

Už 2016 m. LŽŪKT Panevėžio r. biuro darbuotojai Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pateikė 30 respondentinių ūkių anketų, atspindinčių gamybinius ir finansinius ūkininkavimo rodiklius. Duomenys apie vidutinį augalų derlingumą lyginami 1 lentelėje.

1 lentelė. Panevėžio r. 2012–2016 m. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo vidurkio palyginimas, t/ha

Lyginant 2015 m. ir 2016 m. duomenis, matyti, kad derlingumas rajono ūkiuose ženkliai nekito. Mažesnis tik kviečių derlius. Žiemkenčių mažesnį derlingumą lėmė nepalankios žiemojimo sąlygos. Rapsų, miežių, kvietrugių ir bulvių derlingumas kito nežymiai. Derlingumui didžiausios įtakos turėjo dirbamos žemės našumas, naujos technikos, pažangių dirvos dirbimo metodų taikymas.

Palyginus rajono respondentinių ūkių 2016 m. žemės ūkio augalų derlingumo duomenis su 2015 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose augintų vidutiniu derlingumu, matyti, kad jie (išskyrus kvietrugių) yra mažesni.

Karvių repondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 7 iki 81. Vidutinis primilžis iš karvės – 5690 kg. Mažesni primilžai tuose ūkiuose, kuriuose laikytos tik kelios karvės, nepirkti visaverčiai pašarai, galvijų priežiūros darbai mažai mechanizuoti, trūko technikos arba ji pasenusi. Mėsiniai galvijai auginti 2 respondentiniuose ūkiuose.

2 lentelė. Panevėžio r. gyvulių skaičius ir produktyvumas

Bendroji produkcija ir ekonominiai rodikliai

Rusijos sankcijos ES žemės ūkio produktams Lietuvą paveikė kur kas stipriau nei kitas ES nares. ES 2014 m. pabaigoje ūkininkams pasiūlė 14,1 mln. Eur vaisių, daržovių ir pieno sektoriui skirtą specialią bendrą paramos sumą.

Europos Komisija 2015 m. spalį patvirtino 500 mln. Eur paramos sumą, skirtą ūkininkams, kurie labiausiai nukentėjo nuo pieno rinkos krizės ir Rusijos embargo. Bendras 420 mln. Eur biudžetas skirtas nacionalinei paramai padidinti, ypač pieno ir gyvulininkystės sektoriams remti, o valstybės narės turėjo lanksčiai nuspręsti, kaip paskirstyti šią paramą.

Pagal šį naują lėšų paskirstymą Lietuva gavo dar 12,6 mln. Eur, kurie skirti daugiausia pieno sektoriui ir mažesniu mastu kiaules auginusiems ūkininkams. Taip pat Lietuva nusprendė padvigubinti šią sumą iš nacionalinių fondų, kad bendra paramos suma sudarytų 25,2 mln. Eur.

Optimalios gamybos pagrindinis tikslas – maksimalus pelnas, įvertinant gamtines sąlygas, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, materialinių ir darbo išteklių reikmę, žemės ūkio produkcijos kainas, gamybos sąnaudas ir subsidijas gamybai.

Respondentinio ūkio vidutinė bendroji produkcija 2016 m. sudarė vidutiniškai 156400 Eur. Augalininkystės pajamos – 144408 Eur, gyvulininkystės – 35045 Eur, paslaugų pajamos – 1865 Eur.

1 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra 2016 m.

Bendras gamybinis pelnas Panevėžio r. vienam respondento ūkiui 2016 m. sudarė vidutiniškai 82384 Eur, Lietuvos respondentinių ūkių BGP 2015 m. – 15968 Eur. Nagrinėjant gamybinės komercinės veiklos pelno duomenis, matyti, kad 15 Panevėžio r. respondentinių ūkių metus baigė nuostolingai. Bendras vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas, tenkantis vienam Panevėžio r. ūkiui, buvo 11835 Eur.

Analizuojant finansinę veiklą, atkreiptinas dėmesys į bendrąją produkciją, turto apyvartumą ir kapitalo pakankamumą. Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro ūkininko nuosavybė. Kuo ši reikšmė didesnė, tuo ūkis stabilesnis.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika.

Bendrasis mokumo koeficiento rodiklis rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkis likvidesnis.

Analizuodami grynojo pelningumo rodiklį pinigine išraiška, matome, kiek grynojo pelno tenka 1 pardavimo eurui.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkyje naudojami visi ištekliai, kiek 1 turto euras sukuria pajamų.

Išnagrinėję subsidijų dalį pajamose, matome, kad daugumos ūkių pajamos priklausė nuo subsidijų. Jų negaunant, ūkinė veikla būtų kur kas prastesnė. Tiesioginės išmokos padeda užtikrinti nuolatines ūkininkų pajamas, kad ūkininkavimas būtų efektyvus visoje ES. Tokiu būdu remiamas ilgalaikis ūkių gyvybingumas ir stabilizuojamos kainos. ES gamintojai labai priklausomi nuo valstybės paramos (tiesioginės išmokos, kaimo plėtros priemonės).

3 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių pokyčiai 2013–2016 m. ir palyginimas su Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais

Lietuvos ūkiai stambėja, senųjų tradicijų ūkius keičia modernūs profesionalūs ūkiai, kurių didesni gebėjimai išsilaikyti rinkoje ir konkuravimo galimybės.

Žemės ūkis kaime gyvenantiems žmonėms yra daug daugiau nei tiesiog maisto gaminimas. Ūkininkai vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant Europos žemės ūkio politiką ir tai darys ateityje, tuo pačiu metu tenkindami vis didesnius sveiko, kokybiško ir nebrangaus maisto vartotojų poreikius, kurdami ir išlaikydami darbo vietas, saugodami aplinką ir gyvūnų gerovę. Tikėtina, kad ateityje BŽŪP ir toliau bus tobulinama, kad geriau tenkintų ir ūkininkų, ir eilinių piliečių lūkesčius, spręstų dėl klimato kaitos kylančias problemas.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi