Panevėžio rajono respondentinių ūkių 2013 m. analizė

Aldona Nikonovienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2014-12-09

Nuo 1996 m. Lietuvoje vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti. Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų efektyvumo žemės ūkio sektoriuje duomenų šaltinis. ŪADT tikslas – kaupti duomenis, kurie padėtų parengti išsamią informaciją apie ES žemės ūkio rinką ir pajamas. Kiekvienais metais Lietuva Europos Komisijai teikia 1000 respondentinių ūkių duomenis. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbtina. Skelbti galima tik sugrupuotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus. Reikalaujama, kad vienoje grupėje būtų ne mažiau kaip 15 ūkių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvoje agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantai parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Analizuoti 35 ūkių duomenys

Panevėžio rajone 2013 m. analizuoti 35 ūkių duomenys. Jie atrinkti pagal ūkininkavimo tipus ir ekonominį dydį. Analizė rodo, kad apklausoje dalyvavę ūkiai įvairaus dydžio – nuo 10,44 iki 874,83 hektaro. Vidutinis rajono respondentinio ūkio plotas – 223,27 ha, kai vidutinis respublikoje – 44,01 hektaro. Iš analizuotų ūkių 23 augalininkystės, iš jų 6 augino daržoves, 7 bulves, 1 – cukrinius runkelius. Iš 35 respondentų 12 ūkių – mišrūs. Juose laikyta nuo 1 iki 73 melžiamų karvių.

Pateiktoje lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas. Lentelės duomenys rodo, kad rajono respondentiniai ūkiai dideliais derliais pasigirti negalėjo. Jie mažesni negu vidutiniai respublikoje, išskyrus bulves. Tarp analizuojamų ūkių 2013 m. buvo gavusių 7,83 t/ha kviečių, 4,26 t/ha rapsų, 39,57 t/ha bulvių derlius.

Augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2010–2013 m. Panevėžio rajone, t/ha

Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiose – 28 vnt. (respublikoje – 5 vnt.), vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4580 kg per metus, o tai 629 kg mažiau nei vidutiniškai respublikoje, bet 71 kg daugiau negu respondentiniuose ūkiuose 2012 metais.

Analizuojant Panevėžio rajono respondentinių ūkių duomenis paaiškėjo, kad pieno savikaina (iš kintamųjų išlaidų) buvo 0,43 Lt/kg, tuo tarpu vidutinė pieno gamybos savikaina (iš kintamųjų išlaidų) Lietuvoje 2012 m. – 0,35 Lt/kg.

Panevėžio rajone 2013 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 476 046 litų. Ją sudarė augalininkystės (54,51 proc.), gyvulininkystės (38,77 proc.) produkcija ir pajamos už paslaugas (6,72 proc.). Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui sudarė vidutiniškai 259 881 Lt (didžiausias – 3 917 312 Lt; mažiausias – 17 172 Lt). Lietuvoje BGP 2012 m. sudarė 72 148 litų.

Analizuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai. Kadangi rajone apklausai atrinkti labai skirtingi ūkiai (yra ūkių duomenų, kuriuos ūkininkai pateikė apklausos būdu), šie rodikliai – tik vietinė informacija.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. 2013 m. mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis – 82,23, tuo tarpu 2012 m. buvo 83,53 ir mažesnis nei vidutinis respublikoje (86,96).

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra iki 0,5. Mūsų rajono repondentiniuose ūkiuose vidutinis bendrojo įsiskolinimo rodiklis buvo 0,18. Iš analizuojamų ūkių net 4 šis rodiklis lygus 0, bet buvo ūkių, kur bendras įsiskolinimo koeficientas siekė –0,69.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Panevėžio rajono respondentiniuose ūkiuose 2013 m. šis rodiklis – 14,98. Tuo tarpu vidutinis Lietuvos ūkių bendras mokumo koeficientas 2012 m. buvo 4,61.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų litas. Iš 2013 m. rajone apklausoje dalyvavusių 35 ūkių net 13 patyrė nuostolių. Todėl bendrasis pelningumo rodiklis buvo – 0,01, kai vidutinis respublikoje 2012 m. – 0,19.

Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. 2013 m. turto apyvartumo rodiklis rajone buvo vidutiniškai 0,35, lyginant su 2012 m., sumažėjo 0,03 procento.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad pajamos labai priklauso nuo jų palaikymo subsidijų. Panevėžio rajono respondentinių ūkių pajamos iš subsidijų nesudaro net penktadalio visų pajamų – 19,76 (mažiausias – 1,56 ir didžiausias – 64,01). Galima daryti išvadą, kad be valstybės paramos žemės ūkiui verstis būtų kur kas sunkiau.